M. Kunderos ir S.T. Kondroto intertekstualumas: metaforinis ar metoniminis ryšys?

LTSaulius Tomas Kondrotas lietuvių literatūroje debiutavo 1977 metais apsakymų rinkiniu „Pasaulis be ribų“. 1981 metais buvo išleistas jo romanas „Žalčio žvilgsnis“, 1985 metais dviejomis knygomis pasirodė „Ir apsiniauks žvengiantys pro langą“. Bene brandžiausi M. Kunderos tekstai yra du romanai – „Nepakeliama būties lengvybė“, parašyta 1984 metais, išleista 1988 metais, ir 1988-aisiais parašytas bei 1990 metais išleistas „Nemirtingumas“. Kalbant apie M. Kunderos ir S. T. Kondroto romanų intertekstualumą straipsnyje kaip dominuojantis atmetamas metaforos modelis ir daugiau vadovaujamasi metonimijos ryšiu bei mėginama tekstuose rasti kitų tekstų pėdsakų. Reikia pažymėti, kad analizė, besiremianti intertekstualumo teorija, tekstą visuomet palieka atvirą, kadangi, kaip ir daugeliu kitų atvejų, objektyviai išanalizuoti meninį tekstą yra neįmanoma. S. T. Kondroto ir M. Kunderos tekstuose dominuoja ne transformacija, o panašumas kaip intertekstualus ryšys. Prasminiai vienetai, metonimiškai įgalinantys išplėsti tekstų erdvę, atskleidžia sudėtingą, panašią ir neišsemiamą skirtingų tautų atstovų, tačiau vienu metu parašytų kūrinių tekstuose susintetintą civilizacijos patirtį. Metonimijos raiškos atveju ir tada, kai mes vykdome kokį nors „tekstualųjį perkėlimą“ (J. Kristeva), vidiniai prasmės radimosi procesai yra susiję su tuo, jog prasiskverbiama į pačią analogijų, postūmių, santykių struktūrą. Ir jei pirminio teksto pertvarkymas vykdomas per kitus tekstus, tai ir bet kokia tokio pertvarkymo esmė priklauso intertekstualiajai sričiai.Reikšminiai žodžiai: Intertekstualumas; Literatūra; M. Kundera; Metafora; Metaforinė skaitymo strategija; Metonimija; Metoniminė skaitymo strategija; Panašumas; Romanas; Ryšiai; S. T. Kundrotas; T. S. Kondrotas; Transformacija; Čekų literatūra; Czeh literature; Intertextuality; Lithuanian literature; M. Kundera; Metaphor; Metaphorical strategy or reading; Metonimy; Metonymical approach; Metonymical strategy of reading; Novel; Relation; S. T. Kundrotas; Similarity; T. S. Kondrotas; Tranformation; Transformation.

ENThe aim of this paper is to scrutinize novels of S. T. Kondrotas and M. Kundera through the prism of the strategy of intertexual novel reading. The intertextuality theory practitioners leave the text open for interpretation. he forces of reader participate in the process of recognition and interpretation of quotes, insertions, links and allusions as well as creation of cognitive summary of the text. In this article is used method, elaborated by Gérard Genette, which define connections between two texts and proves that metonymical approach prevails in the novels of S. T. Kondratas and M. Kundera. In texts of S.T. Kondrotas and M. Kundera dominated similarity of intertextual access, rather than transformation. Processes of emergence of sense are related to the fact that intertextual reading help to open and expose relationship between structure, analogies and shifts. Both metaphorical and metonymically text reading strategies helps to reveal the position of text in context of literature, heritage and tradition. In texts, written in the same time, but by authors from different countries, we can discover synthesized civilization experience. [text from author]