Esamojo laiko padalyvių statistinė charakteristika

LTŠi neasmenuojamoji veiksmažodžio forma turi labai ryškius požymius, kurie leksikos statistikos aspektu beveik nenagrinėti, nors kalbos didaktikoje tokių žinių neretai pasigendama. Taigi lietuvių kalbos mokymo ir mokymosi praktika buvo priežastis tokiam tyrimui atsirasti: reikėjo atsakyti į klausimą, ar lietuvių kalbos leksinėje sistemoje padalyvis yra dažna veiksmažodžio forma, ar daug pastangų verta dėti, kad kitataučiai ją pakankamai gerai gebėtų padaryti, įsiminti ir vartoti. Kompiuterinės lingvistikos pamatu buvo parengtas daugiau kaip milijono imties tekstynas ir abėcėlinis, dažninis bei inversinis žodynas. Jo sudėtį benagrinėjant, iškart pasimatė, jog daugiausia yra esamojo laiko padalyvių su formantu –ant ir palyginti nedaug (apie 9 proc.) – su –int. Padalyvio dažninis vartojimas išnagrinėtas pagrindinės veiksmažodžio formos (bendraties ir jos formų) suminių indeksų atžvilgiu. Jeigu ji nemaža, tai bus pakankamai didelė tikimybė, kad ir esamojo laiko padalyvis yra dažnas lietuvių kalbos leksinės sistemos elementas. Atvirkščiai, jeigu pradinė veiksmažodžio forma (infinityvas ir jo paradigma) tekstuose vartojami retai, esamojo laiko padalyvis bus dar retesnis. Nors ir labai trumpų esamojo laiko padalyvių su formantais –ant ir –int pagrindu, pavyko įrodyti šių kalbos reiškinių lingvostatistinio dėsningumo požymius, kurių patikimumui reikėtų labai didžiulės, bet penkių milijonų, imties.Reikšminiai žodžiai: Kompiuterinė lingvistika; Statistinė charakteristika; Padalyviai; Dažnumas; Lingvistinė statistika.

ENThe verbal has very prominent characteristics, which, in the aspect of lexis statistics, remained almost unstudied, although such knowledge is quite frequently lacked in linguistic didactics therefore the practice of teaching and learning of the Lithuanian language was the reason for emergence of such a study: there was a need to answer the question whether in the lexical system of the Lithuanian language the verbal is a frequent form of the verb and should one make significant attempts in order for the said form of the verb to become easily formed, remembered and used by foreigners. On the basis of computer linguistics the textbook of more than one million samples and alphabetical, frequentative and inverse dictionary was prepared. When examining the composition of the said dictionary, the researchers saw that the largest number is that of verbals of present tense with the formant “–ant” and comparatively small number (approximately 9 per cent) of verbals with the formant “–int”. The frequentative use of the verbal is examined in regard to total indexes of the main form of the verb (the infinitive and its forms). In case it is not small, there will be a sufficient probability that the verbal of the present tense is a frequent element of the lexical system of the Lithuanian language and vice versa, in case the primary form of the verb (the infinitive and its paradigm) are rarely used in the texts, the verbal of the present tense will be even more rare. On the basis of the present tense verbals with the “-and” and “-int” formants, although they are quite short, the researchers succeeded to prove the characteristics of linguostatic regularity of the said linguistic phenomena, whose reliability requires a huge sample of more than five million.