LTLauko tyrimai Lietuvoje atskleidė liaudiškią giminystės vaizdinių ir sampratų įvairovę, kurią ypač sustiprina žmonių pabrėžiami individualumo ir kūrybos aspektai. Vis dėlto šiame minčių ir atvaizdų margumyne glūdi žmonių sąryšio per gimimą ir kilmę sureikšminimas. Tai genealoginę paradigmą pagrindžianti idėja, atpažįtama žmonių samprotavimuose apie giminystę, jos vaizdavimo praktikoje, liaudiškame giminiškumo apskaičiavimo modelyje, tarsi aidu atliepiančiame istorinius laikus. Tad nepaisant respondentų tvirtinimų, kad giminystės samprata yra individuali, genealoginis mąstymas – kaip matrica arba tinklelis – yra tas vienijantis pradas ir pagrindas, kuriame randasi giminystės sampratų ir atvaizdų ivairovė. Šio straipsnio tikslas – nagrinėti giminystę kaip žmonių turimą ir kuriamą idėją, išreiškiamą žodžiu ir vaizdu ir kultūriškai reprezentuojamą individualiuose kontekstuose, ir rasti giminystės sampratas siejančią logiką. Giminystės idėja suprantama kaip mentaliniu lygmeniu suformuluota esmė ir kokybė, kuri „pirmiausia (arba tik) tenkina intelektinius ir tik po to – kasdienius poreikius” (Lévi-Strauss 1997: 21). Straipsnyje ji nagrinėjama kaip etnografinėje tikrovėje apčiuopiamas sąmoningas modelis (Lévi-Strauss 1953; Ward 1965), atsiskleidžiantis eminėje perspektyvoje. Empirinis straipsnio pagrindas – 1997–2007 m. autorės atlikti lauko tyrimai skirtingose Lietuvos vietovėse ir XX a. kraštotyrininkų užrašyti bei publikuoti žmonių pasakojimai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Etnografija; Etnografinis tyrimas; Genealogija; Genealoginis medis; Giminystė; Giminystės vaizdiniai; Vizualios ir žodinės giminystės vaizdavimo formos; Ethnographic research; Ethnography; Genealogical tree; Genealogy; Kinship; Representations of kinship; Visual and vocal modes of kinship representations.
ENThe article analyses the "folk" images of kinship represented in people's oral explanations about what kinship is, and in genealogical diagrams and pictures that many of them possess. Those conceptual understandings of kinship are considered as intellectually constructed conscious models identified and documented ethnographically (Lévi-Strauss 1953). They are ideas and pictures of kinship, which, according to people, are individual, and are made and created by them. They seem to be similar to norms, but are not norms. They are rather political, taxonomical or, better said, cosmological structures. Drawing on those understandings, people classify relatives, alive or dead, with whom they are related by blood or marriage, including them into one's own kin or excluding as strangers, or even negating the very essence and meaning of kinship. Significantly, the "folk" conceptualisation of kinship, which I was trying to approach while being in the field, seemed to be constituted from a variety of individual models (Ward 1965), and was not unlike a multi-coloured mosaic where every idea looked as a unique quality and essence formulated on an intellectual level. The aim of the article is to investigate kinship as an oral and a pictorial idea, which is expressed individually, and try to find any kind of logic in this diversity of images.The article draws strongly on ethnographies and gives the voice and authority to people and interviewees. It consists of four parts. The first part discusses theoretical approaches, which allow looking at kinship as an intellectual construction – a conscious model – of people, and shows ways of dealing with the ethnographic reality. The second part analyses people's orally presented images and understandings of kinship; the third, deals with the diversity and creativity of genealogical diagrams that have recently become very popular in Lithuania; the fourth, investigates kinship thinking represented in a folk "counting system", which is based on a body image and a notion of kelis – "articulation" or "joint". The article emphasises that, despite the differences in kinship thinking and people's underlined individuality of concepts, genealogical thinking remains the main idea of kinship in Lithuania. Genealogical thinking is there like a grid on which a variety of "folk" images of kinship appear. The empirical background of the paper is material obtained during field research and ethnographic enquiry in Lithuania during 1997–2007. The main research was done while working on a research programme, "Ethnicity and Social Solidarity", of the Lithuanian Institute of History (1999-2006), a project, "Normative and Folk Ideation of Kinship and Ethnicity (2005)", financed by the Lithuanian State Science and Studies Foundation, and the international 5PF project "Public Understanding of Genetics: a Cross-cultural and Ethnographic Study of the 'New Genetics' and Social Idenfity (2002-2005)". [From the publication]