Bendruomenės ir visuomeninių organizacijų vaidmuo istorinių parkų gaivinime (Lentvario ir Trakų Vokės dvarų parkų pavyzdžiu)

LTMokslinių straipsnių gausa atspindi aktyvias pasaulio mokslininkų pastangas apibūdinti ir įvertinti aukštojo mokslo kokybę, tačiau gauti rezultatai susilaukia daug įvairios kritikos, pasigirsta nuomonių, kad dauguma minėtų pastangų tėra tik bereikalingą biurokratiją skatinantys ir daug lėšų reikalaujantys procesai. Šio straipsnio tikslas – išanalizavus mokslinę literatūrą ir atskleidus aukštojo mokslo kokybės sąvokos teorinio apibrėžimo daugiaprasmiškumo ir empirinių tyrimų eklektiškumo problematiką, atlikti QUISS II metodologijos, įvertinančios tam tikrus motyvacijos ir aukštojo mokslo kokybės aspektus ir sudarančios sąlygas duomenų palyginamumui, analizę. Remiantis moksline literatūra, galima daryti išvadą, kad švietimo kokybės sąvokos apibrėžimas ir jos vartojimas empiriniuose tyrimuose kelia nemažai problemų. Aukštajame moksle susiduriama su rimtomis problemomis siekiant įgyvendinti skaidrumo, viešumo ir palyginamumo principus, o atliekant bendrojo lavinimo sistemos kokybės tyrimus, šiais principais sėkmingai vadovaujamasi. Išskirtos dvi pagrindinės bendrojo lavinimo sistemos kokybės tyrimų kryptys: konstruktyvistinė ir pozityvistinė. Dėl konstruktyvistinės ir pozityvistinės tyrimų krypčių šalininkų įdirbio bendrojo ugdymo sistemos kokybės įvertinimo srityje tiek lokaliai, tiek tarptautiniu mastu daug ir kryptingai dirbama kuriant ir tobulinant funkcionalią ir tarptautinius palyginimus leidžiančią atlikti kokybės indikatorių sistemą. Atlikus QUISS II analizę, matyti, kad ši metodologija galėtų tapti patikimu tam tikrų aukštojo mokslo kokybės aspektų įvertinimo įrankiu, suteikiančiu galimybę atlikti tarptautinius palyginimus.Reikšminiai žodžiai: Bendruomenė; E. Andrė; Istoriniai parkai; Lentvario ir Trakų Vokės dvarų parkai; Parkai; Parkas, visuomeninės organizacijos, parko atgaivinimas; Parkai; Visuomeninės organizacijos; Community; E. Andrė; Historical parks; Lentvaris and Trakų Voke manor parks; NGO; Park; Park, NGO, revitalisation of the park; Public organizations; Revitalisation of the park.

ENThe abundance of scientific articles reflects the active efforts of global scientists to describe and evaluate the quality of higher education; however, the results receive much diverse criticism and there are opinions that the majority of these efforts are just the processes that promote the unnecessary bureaucracy and consume funds. The aim of this paper is to analyse scientific literature, reveal the problems of the ambiguity of the theoretical definition of the concept of higher education quality and the eclecticism of empirical research, and carry out the analysis of the QUISS II methodology that evaluates certain aspects of motivation and higher education quality and enables data comparability. On the basis of scientific literature a conclusion might be drawn that the definition of the concept of education quality and its use in empirical research cause many problems. Higher education faces serious problems when seeking to implement the principles of transparency, publicity and comparability, whereas these principles are successfully adhered to when conducting the research of the general education system quality. There are two major trends in the research of the general education system quality: constructivist and positivist. Thanks to the contribution of the supporters of the constructivist and positivist research trends in the area of evaluation of the general education system quality both locally and internationally, there is a lot of targeted work done in creating and developing a functional quality indicator system that enables international comparison. The conducted QUISS II analysis shows that this methodology could become a reliable tool for the evaluation of certain aspects of higher education quality, enabling international comparison.