LTNeįgyvendinti Europos Sąjungos Lisabonos strategijos uždaviniai, technologinio intensyvumo ir produktyvumo stoka Lietuvoje, neišnaudotas žmonių išteklių potencialas inovaciniuose procesuose bei naujos ekonominės krizės pamokos byloja apie nepakankamą Europos Sąjungos ekonominę integraciją ir kreipia mokslininkų, verslo atstovų, valstybės tarnautojų ir socialinių organizacijų dėmesį į funkcinės integracijos svarbą, kur derinamos tokios sritys kaip socialinė, ekonominė ar kultūrinė politikos. Straipsnio tikslas – išsiaiškinti, kokie yra pagrindiniai socialinių inovacijų tikslai bei kiek socialinėms inovacijoms būtina ir naudinga finansinė parama. Apžvelgus inovacijų teorijas, klasifikacijas ir išaiškinus socialinių inovacijų interpretavimo kitų inovacijų atžvilgiu ypatumus, straipsnyje apibendrinami mokslinių tyrimų rezultatai ir sukuriamas metodologinis socialinių inovacijų diegimo skirtingo dydžio, lygio, statuso ar sektorių organizacijose tyrimų modelis. Didinant socialinę visuomenės gerovę, socialinių inovacijų žaidėjai vienijasi, nes socialinių inovacijų vaisiai saldūs tiek viešojo administravimo, nevyriausybinių organizacijų ar asociacijų, tiek verslo atstovams. Konceptualusis metodologinis modelis primena drakono ir drugelio hibridą. Ugnį spjaudantis drakonas simbolizuoja organizacijų teikiamą prioritetą Europos Sąjungos ir nacionalinei finansinei paramai, socialinį inovacijų poveikį ir tikslus pozicionuojant antrame plane. Pirmiausia – finansinė parama, o tik paskui socialiniai tikslai. Drugelio pusė juda link socialinių tikslų ir visuomenės gerovės. Neparengus aiškios strategijos ir nepasiekus visų suinteresuotų žaidėjų konsensuso, straipsnyje aprašyto hibrido veiksmai yra labiau atitinkantys trumpojo laikotarpio tikslą ir ignoruojantys tvarią plėtrą.Daroma išvada, jog verslas neturėtų per daug dėmesio skirti finansinei paramai, o pats diktuoti socialinės politikos tikslus. Šis straipsnis grindžiamas lyginamąja mokslinės literatūros analize, apibendrinami mokslinių tyrimu rezultatai ir autorių įžvalgos šia tema. Taip sukuriamas modelis, reikalaujantis išsamesnio mokslinio prielaidų pagrįstumo ir jų taikymo įvairiuose ekonomikos sektoriuose pasekmių analizės tyrimo. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: ES ir nacionalinių biudžetų prioritetai; Inovacijų nauda; Inovacijų nauda ir pridėtinė vertė; Nacionalinių biudžetų prioritetai; Pridėtinė vertė; Socialinės grupės; Socialinės inovacijos; Priorities of national budgets; Priorities of the EU and national budgets; Social impact; Social innovation; Social targeted groups.
ENThis article aims to create the model of social innovations, as we call it the paradox of "Dragon-butterfly hybrid", which describes the impact off social innovations on different social targeted groups, social business and public sector in Lithuania. Starting our article from the concept of social innovation, which is in line with the P. Drucker's consideration of the innovation (invention, innovation and diffusion of products, process and services) we position the social innovation among other types of innovations, based on the social cooperation among different social groups, which generates innovative social outcomes beneficial to both the society and the economy. In addition, social innovations promote social changes in the economy and society and it plays an important role of development in the emerging market of Lithuania. Within our model there are social impacts, derived from social innovations, and new trends in the social policy within the EU scrutinized by focusing on long-term economic and social goals. It is necessary to note that the EU support programs are important sources of funding innovative companies. Therefore, funding is the priority for the majority of business and public organisations and only then we find the concern of social issues and the public welfare. However, if there is no EU or state funding available at all, the social responsibility of companies and public organisations ends up. [text from author]