Laukuvos miestelio ir Juodainių gyvenvientės architektūros kultūrologiniai tyrimai
LTStraipsnyje apibendrinami Laukuvos miestelio ir jo apylinkėse atliktų kultūrologinių tyrimų rezultatai. Aptariama Laukuvos miestelio ir Juodainių kaimo gyvenvietės planinės bei tūrinės-erdvinės struktūros raida, užfiksuoti išlikę autentiški senieji (prieškario ir tarpukario laikotarpio) sodybų bei jų pastatų fragmentai, nustatyta jų fizinė būklė ir kultūrinė vertė taip pat pristatomos sociologinės apklausos pagrindu suformuluotos išvados apie dabartinę gyventojų socialinę būklę bei ekonominės galimybės išsaugoti vertingas sodybas ir pastatus. Laukuvoje išliko 4-5 % kultūrinę vertę turinčių pastatų. Didelė dalis gyvenvietės sklypų susiformavo 1960-1970 m. Architektūrinio paveldo rasta tik senuosiuose mediniuose statiniuose (XIX a. pab.), kurie sparčiai nyksta. Nykimą spartina kintančio ūkininkavimo sąlygos, taip pat nemažos įtakos tam turi ir tradicinės kaimo bendruomenės mažėjimas. 95 % dabartinė Juodainių gyvenvietės sodybų susiformavo 1960-1970 metais. Tuo laikotarpiu čia buvo įkurta pagalbinė kolūkio gyvenvietė, suardant ankstesnę vienkieminę Juodainių struktūrą. Vertingos, kaip etnoarchitektūros paveldas, yra Juodainių apylinkėse išlikusios vienkiemių sodybos, susiformavusios XIX a. pabaigoje. Sodybų būklė yra patenkinama arba bloga, nes besikeičiančios ūkininkavimo sąlygos riboja sodybų savininkų socialines ir ekonomines galimybes prižiūrėti turimą paveldą.Reikšminiai žodžiai: Urbanistikos istorija; Etnoarchitektūra; Laukuva; Juodainiai; History of urban construction; 19th-20th-century architecture; Ethnic architecture; Laukuva; Juodainiai.
ENThe article summarises the results of the culturological research of the town of Laukuva and its surroundings. The development of the planning and volumetric-spatial structure of Laukuva and the settlement of Juodainiai is discussed. The author of the research pays a great deal of attention to authentic old (prewar and interwar) homesteads and their fragments, evaluates their condition and cultural value, and presents conclusions about the current social conditions of the inhabitants of the above-mentioned settlements and economic opportunities they have in order to preserve valuable homesteads and buildings. Laukuva has 4-5% of culturally valuable buildings. The major part of its sites was formed from 1960-1970. Only old wooden buildings dating back to the late 19th century were identified as architectural inheritance. Those are, however, on the edge of extinction, which is accelerated by everchanging farming conditions as well as the gradual decrease of traditional country community. Ninty-five percent of the contemporary homesteads of Juodainiai were constructed from 1960-1970. At that time an auxiliary settlement was set here; the previous grange structure of Juodainiai was destroyed. Granges of the 19th century that still exist around Juodainiai are valuable as architectural and ethnographic heritage. Their condition is either satisfactory or poor, since the everchanging farming conditions limit their owners’ economic and social possibilities of maintaining their heritage.
