Vytauto Kavolio vaizduojamojo meno sociologija

LTStraipsnyje aptariamas Amerikos lietuvių sociologo Vytauto Kavolio vaizduojamojo meno sociologijos ir amerikiečių sociologo Talcotto Parsonso struktūrinio funkcionalizmo santykis. Atsižvelgiant į tai, kad tyrimų metodologija kuriama remiantis ne tik Parsonso, bet ir kitų autorių idėjomis, siekiama atsakyti į klausimą, kiek Kavoliui pavyko sukurti metodologiniu požiūriu koherentišką parsonsoniško tipo struktūrinę- funkcinę vaizduojamojo meno sociologiją. Tam tikslui aptariami pagrindiniai abiejų mokslininkų požiūrio į metodą, socialines meno funkcijas ir struktūrines socialinės tikrovės ypatybes skirtumai. Argumentuojama, kad Kavoliui nepavyko sukurti iki galo koherentiškos parsonsoniško tipo meno sociologijos. Kavolio ir Parsonso požiūriai nesuderinami dviem atvejais. Pirma, abu autoriai skirtingai apibrėžia socialinių meno funkcijų pobūdį. Jei Parsonsui menas atlieka akivaizdžias (įsisąmonintas ir laukiamas), tai Kavoliui – latentiškas (neįsisąmonintas ir nelaukiamas) funkcijas. Antra, abu mokslininkai, apibrėždami kultūrinį socialinės tikrovės aspektą, nevienodai interpretuoja amerikiečių antropologės Florence Kluckhohn vertybinių orientacijų teoriją. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Funkcinis aiškinimas; Kultūriniai meno determinantai; Meno sociologija; Socialinės meno funkcijos; Struktūrinis funkcionalizmas; Cultural determinants of art; Functional explanation; Social functions of art; Sociology of art; Structural functionalism.

ENThe article deals with the Lithuanian-American sociologist Vytautas Kavolis’ sociology of visual arts and its relationship to Talcott Parsons’ structural functionalism. A question is raised: How much Kavolis succeeded in founding the sociology of visual arts conforming to the principles of Parsons’ structural functionalism? To answer this question, the main differences in the approach of both authors to the method, social functions of art and structural features of social reality are discussed. It is argued that Kavolis didn’t succeed in full. Kavolis’ sociology of visual arts differs from Parsons’ structural functionalism in two respects. First, both authors conceive the character of the functioning of art differently. Parsons speaks about manifest functions of art, whereas Kavolis believes that art performs latent functions. Second, they differently interpret the American anthropologist Florence Kluckhohn’s theory of value-orientations. [From the publication]