Kłajpeda kontra Memel : problemy Kłajpedy w latach 1918-1939-1945

LTMonografijoje tiriama Klaipėdos ir Klaipėdos krašto problematika XX a. pirmojoje pusėje Europos politikos kontekste. Klaipėdos 1918–1939 metų istorija yra labai svarbus ir įdomus pavyzdys, parodantis, kaip tuomet sudėtingai, permainingai ir neprognozuojamai klostėsi padėtis. Klaipėdoje susikirto politinės priešpriešos, kylančios dėl kaimyninių valstybių interesų kolizijos su vietinių gyventojų ginčais visomeniniu ir ypač tautiniu pagrindu. Dėl to įvyko reto intensyvumo konfliktų kulminacija. Pagal Versalio sutartį (1919 m.) miestas ir Klaipėdos kraštas buvo perduotas Antantės valdymui. Antantės valstybių vardu uo 1920 m.vasario 15 d. Klaipėdos kraštą valdė Prancūzijos atstovas. Klaipėdos kraštas turėjo tapti sektinu pavyzdžiu, kaip reiktų tvarkytis pokario Europoje. Siekdamos sumažinti įtampą ir niveliuoti konfliktus, Santarvės šalys naudojo demokratinius metodus. Autonominis Klaipėdos kraštas, pagal jo kūrėjus, turėjo būti pavyzdinis sprendimas, kaip demokratiniai sprendimai, laisvi savivaldos rinkimai tampa naujos tvarkos pagrindu. Buvo viliamasi, kad tokiu demokratiniu keliu galima išspręsti įtampą ir problemas, kurias gimdo istorinis palikimas ir tautinis susiskirstymas. Tačiau Klaipėdai suteiktas plačios autonomijos statutas tapo patogus įrankis vokiečių rankose, kurie išnaudojo jos nuostatas savo tikslams. Pagrindinė šios knygos mintis – atsakyti į klausimą, kas nulėmė lietuvių ir vokiečių konflikto pobūdį ir eigą bei kokia Klaipėdos krašto istorijos pamoka kyla iš Vidurio-Rytų Europos tarpukario laikotarpio patirties.Reikšminiai žodžiai: 1918-1939; Klaipėda; Klaipėdos kraštas [Klaipeda region]; Lietuvių ir vokiečių konfliktas; Memelis; 1918-1939; Klaipėda; Lithuanian-German conflict; Memel; Memel territory; Memelland.

ENThe monograph analyses the problem of Klaipėda and Klaipėda Region in the first half of the 19th c. in the context of European politics. The history of Klaipėda in 1918–1939 is a very significant and interesting example showing the then complicated variable and unpredictable situation. Klaipėda faced political oppositions stemming from the collision of interests of neighbouring countries with disputes of local residents on social and national grounds. This led to extremely intensive conflicts. According to the Treaty of Versailles (1919), the city and the region of Klaipėda were handed over to the Triple Entente. A representative of France governed Klaipėda Region on behalf of the Entente since 15 February 1920. Klaipėda Region had to become an example on how things should be done in post-war Europe. Seeking to reduce the tension and conflicts, the states of Entente used democratic methods. The autonomous region of Klaipėda, according to its creators, had to be a model example of the way democratic decisions, free elections to self-governance institutions become the basis of the new order. It was expected that this democratic way would reduce the tension and solve the problems stemming from historical heritage and national division. However, the status of autonomy provided to Klaipėda became a convenient instrument in the hands of Germans, who used it for their purposes. The book aims to answer the question as to what determined the nature and process of the Lithuanian and German conflict and what lesson of the region of Klaipėda can be learned from the experience of interwar Central and Eastern Europe.

• Politikos mokslai / Political sciences
• Istorija / History