Bernardinų bažnyčia ir konventas Vilniuje : pranciškoniškojo dvasingumo atspindžiai ansamblio įrangoje ir puošyboje

LTNuo pat įsteigimo (1469) Vilniaus konventas buvo svarbiausias bernardinų veiklos židinys LDK teritorijoje. Amžių tėkmėje ansamblis keitėsi, plėtėsi, buvo atnaujinamas. Ne kartą remontuotoje Šv. Pranciškaus Asyžiečio ir šv. Bernardino Sieniečio bažnyčioje skirtingų epochų stiliai vienas kitą dengia, tačiau neužgožia, leisdami formų fragmentuose įskaityti istorijos paliktas žymes. Tad monografijoje platesniame pranciškoniškosios kultūros kontekste tyrinėjama Vilniaus Bernardinų bažnyčios architektūra, interjero įranga, čia buvę ar esantys dailės kūriniai. Dėmesys sutelkiamas į konvento pastatų interjero įrangą ir puošybą: bažnyčios bei vienuolyno sienų tapybą, altorius ir kitus interjero įrenginius, altorinius ir nealtorinius paveikslus, lobyną, relikvijorius, kitus liturginius reikmenis. Pastatų architektūra aptariama tiek, kiek joje atsispindi pranciškoniškosios tradicijos nuostatos. Susitelkiama į centrinę ansamblio dalį: konvento pastatus bei Šv. Pranciškaus ir šv. Bernardino bažnyčią. Pagrindines chronologines ribas nulėmė konvento istorija: nuo jo įsteigimo XV a. viduryje iki uždarymo 1864 m. Šioje knygoje apibendrintas keliolikos metų darbas. Nusakyti bendriausi Vilniaus konvente puoselėti pranciškonų observantų idealai, siekiai, parodyta jų dvasingumo tradicijos reikšmė Lietuvos kultūrai, apibūdinti reikšmingiausi su šiuo ansambliu susiję meno kūriniai ir jų grupės. Aptarti reikšmingiausi pranciškoniškojo meno pavyzdžiai. Apibendrinti tyrinėjimai leidžia laikyti bernardinų vienuoliją svarbia Vakarų kultūros ir dailės skleidėja.Reikšminiai žodžiai: Vilniaus pranciškonai observantai; Šv. Pranciškaus Asyžiečio ir šv. Bernardino Sieniečio bažnyčia; Bažnyčios ir konvento interjeras ir dekoras; Altorių tapyba; Observant Franciscans; Vilnius; Interior and Decor of the Church and Friary; Pictures on the altar; The Church of St Francis and St Bernardino.

ENFrom the very establishment (1469), the Convent of Vilnius was the centre of activities of Observant Franciscans in the territory of the GDL. The ensemble changed, developed and was renewed with time. Styles of various epochs intermingle in this Church of St. Francis and Bernardine, which has been renewed for a great many of times. However, these styles do not overshadow each other allowing to observe historical marks in their fragments. Therefore, this monograph analyses the architecture, the interior of the church and the works of art it contains in a wider context of the Franciscan culture. A great deal of attention is focused on the interior and decoration of the church buildings: wall decorations of the church and the monastery, the altar and other articles of the interior, altar and non-altar paintings, the reliquary, and other liturgical articles. The architecture of the buildings is discussed to the extent it reflects the Franciscan traditions. The central part of the ensemble is discussed: the buildings of the convent and the Church of St. Francis and Bernardine. The main chronological boundaries are defined by the history of the convent: from its establishment in the mid-15th c. to its closure in 1864. This book summarises its work lasting for many years. The most common ideals and aspirations fostered by the Franciscan convent are defined, the significance of its spiritual traditions for the Lithuanian culture is demonstrated, and the key works of art and groups thereof related to this ensemble are described. The key examples of works of art are discussed. The summarised research allows considering the Bernardine convent to be an important spreader of Western culture and art.

• Menotyra / Arts
• Istorija / History