LT1981 metais buvo įkurtas Lietuvių kultūros institutas. Jo įkūrimą paskatino, pirma, beveik visiškas Lietuvos ignoravimas Vokietijos ir Vakarų Europos šalių visuomenėje ir moksle ir, antra, lietuviškam palikimui Vokietijoje gresianti pražūtis. Lietuvių kultūros institutas nusprendė sutelkti lituanistinę biblioteką moksliniais pagrindais ir ją įtraukti į Vokietijos bibliotekų sistemą. Neturint pajamų teliko vienas telkimo būdas: perimti išeivių privačias bibliotekas, kurioms grėsė pražūtis po jų savininkų mirties. Taip viena po kitos buvo parsivežtos dr. Jono Griniaus, dr. Alberto Geručio, kunigo dr. Jono Avižos ir tėvo Alfonso Bernatonio asmeninės bibliotekos. Iki 1990 metų jau iš šių ir kitų mažesnių palikimų sudarytas Lietuvių kultūros instituto bibliotekos branduolys siekė apie 5000 leidinių, iš kurių daugiau kaip 3000 buvo knygos, išleistos už Lietuvos ribų. Šiuo metu tai didžiausias lietuviškų ir lituanistinių leidinių rinkinys Vakarų Europoje. Išeivijos knygų nerinko tų kraštų nei bibliotekos, nei archyvai, net valstybinės bibliografijos jų dažnai nepaminėdavo. Dėl to už Lietuvos ribų išleistos lietuviškos knygos tapo retos. Rengiant straipsnį didžiausioje pasaulio katalogų bazėje Karlsruher Virtueller Katalog ir Lietuvos LIBIS kataloge buvo patikrinta, kiek kitose bibliotekose yra leidinių išleistų 1860–1918 ir 1940–1952, kuriuos saugo Lietuvių kultūros instituto biblioteka. Iš daugiau kaip 700 elektroniniuose kataloguose patikrintų spaudinių retais ir retesniais galima pavadinti 43 vienetus. Visi jie galėtų būti suvokiami kaip vertingas lietuvių išeivijos spausdintinis paveldas.Reikšminiai žodžiai: Bibliografija; Biblioteka; Bibliotekos; Išeivija; Lietuviška spauda; Lietuvių kultūros institutas; Lietuvių kultūros institutas (Vokietija); Lituanistika; Privačios bibliotekos; Reti spaudiniai; Bibliography; Emigrants; Emigration; Libraries; Library; Lithuanian Cultural Institute (Germany); Lithuanian printing; Lituanica; Private libraries; Rare publications; The Lithuanian Cultural Institut.
ENThe Lithuanian cultural institute was established in 1981. Its establishment was first of all encouraged by Germany and Eastern European countries totally ignoring Lithuania. The second was the peril of extinction of Lithuanian heritage situated in Germany. The Lithuanian Cultural Institute decided to concentrate the Lithuanian library on scientific grounds and to include into the system of German libraries. Without any income, only one way of concentration was left: to take over emigrants’ private libraries, which were facing extinction after their owners’ death. This way personal libraries of Dr. Jonas Grinius, Dr. Albertas Gerutis, priest Dr. Jonas Aviža and father Alfonsas Nernatonis were brought. Before 1990, the core of the Lithuanian Cultural Institute comprised from these and smaller legacies amounted to 5000 publications, more than 3000 of which were published outside Lithuania. Currently it is the biggest collection of Lithuanian publications in Western Europe. Libraries, archives and even state bibliographies did not collect emigrants’ books. This is why, Lithuanian books published outside Lithuania became rare. When drafting this article, the author verified in the global catalogue base Karlsruher Virtueller Katalog and Lithuanian LIBIS the number of publications issued in 1860–1918 and 1940–1952 stored in other libraries. 43 items out of 700 publications verified in electronic catalogues could be referred to as rare publications. All of them could be perceived as valuable press heritage of Lithuanian emigrants.