LTXX a. ryškiausių Lietuvos vietovių istorijos sintezių pavyzdžių atlikta analizė atskleidė, jog 1927–1937 m. P. Biržio leistą „Lietuvos miestų ir miestelių“ seriją, kurioje išsamiau aprašyta 73 vietovių ir 57 valsčių praeitis, galima pavadinti pirmuoju kraštotyriniu bandymu lietuvių kalba apibendrinti Lietuvos vietovių praeitį. Ir nors pirmasis Lietuvos vietovių istorijos sintezės eksperimentas, nesant fundamentalių vietovių istorijos tyrimų, buvo per ankstyvas ir ne itin pavykęs, tačiau akivaizdus šios serijos sumanytojo indėlis į tolesnių tyrimų orientyrų atskleidimą. B. Kviklio 1964-1968 m. išleistą 4 tomų leidinį „Mūsų Lietuva: krašto vietovių istoriniai, geografiniai, etnografiniai bruožai“ galėtume pavadinti pirmuoju enciklopedinio pobūdžio sisteminiu Lietuvos vietovių praeities aprašymu. Visi aprašymai pateikiami koncentrine tvarka: pirmiausia pristatomi regionai (Vilnija, Rytų Aukštaitija, Vidurio Lietuva, Sūduva (Suvalkija), Žemaičiai, Mažoji Lietuva), kurie bandomi išskirti etniniu (etnografiniu) principu, po to pereinama prie atskirų apskričių istorinės-geografinės apžvalgos ir galiausiai pateikiami atskirų vietovių aprašymai. „Mūsų Lietuvoje“ pateikti 1193 vietovių, 462 apylinkių ir 86 kitų topografinių objektų aprašymai. 1980–1986 m. išleistas B. Kviklio leidinys „Lietuvos bažnyčios“, kuriame panaudojama „Mūsų Lietuvos“ leidybos patirtis ir kai kurie koncepciniai principai, tačiau šis 6 tomų leidinys iš esmės buvo orientuotas į Lietuvos katalikų bažnyčios sakralinio paveldo pristatymą. 1999–2009 m. serijoje „Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybės“ A. Miškiniui pavyko pateikti 108 Lietuvos vietovių aprašymus ir su 167 vietovių praeitimi susijusių ikonografinių bei kartografinių šaltinių publikacijas. [...]. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Istorija; Istorijos sintezė; Lietuvos regionai; Sintezė; Vietovės; Historical syntheses; History; Lithuania; Lithuanian regions; Regions; Syntheses.
ENThe analysis of the examples of historical syntheses of the most prominent places in Lithuania of the 20th century revealed that the series "Lithuanian Cities and Towns" („Lietuvos miestai ir miesteliai“) published by P. Biržys in 1927–1937, which provides detailed information about the past of 73 regions and 57 districts, can be considered to be the first attempt of land-lore studies in Lithuania, with the aim of presenting a generalized picture of the past of Lithuanian regions. Even though the first experiment of historical synthesis of Lithuanian regions, carried out without reference to fundamental studies of regional history, was somewhat premature and not quite successful, the author's input, offering helpful guidelines for further research, is obvious. The four volumes of "Our Lithuania: the historical, geographical and ethnographic features of the country's regions" ("Mūsų Lietuva: krašto vietovių istoriniai, geografiniai, etnografiniai bruožai"), published by B. Kviklys in 1964–1968, can be treated as the first systemic description of the history of Lithuanian regions that is encyclopedic by nature. All the descriptions in it are presented in a concentric order: first come the descriptions of the regions (Vilnija, Eastern Aukštaitija, Central Lithuania, Sūduva (Suvalkija), Žemaitija, Lithuania Minor), which are distinguished on the ethnic (ethnographic) basis, then the author presents historical-geographical overviews of separate counties, and, finally, there come descriptions of some outstanding places. The book "Our Lithuania" presents descriptions of 1193 regions, 462 districts and 86 other topographic objects.In the years 1980–1986, B. Kviklys published his book "Lithuanian Churches" („Lietuvos bažnyčios“), which shares some similarities with "Our Lithuania" in the conceptual principles followed, but this six-volume edition was rather oriented towards the presentation of the sacred heritage of the Lithuanian Catholic Church. In the series "Lithuanian Urbanistic Heritage and Its Values" ("Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybės"), published in 1999–2009 by A. Miškinis, the author succeeded in presenting descriptions of 108 Lithuanian regions; he also included the publications of iconographic and cartographic sources, relating to the historical past of 167 regions. Even though this series of descriptions of historical-urban studies of Lithuanian cities and towns is rather selective, it is still considered to be not only the most successful one, which possesses features typical of academic syntheses, but it also marks the beginning of new works on the historical syntheses of Lithuanian regions. [From the publication]