Concept of the right to health care

LTVisuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje tvirtinama, kad „kiekvienas […] turi teisę realizuoti […] ekonomines, socialines ir kultūrines teises, reikalingas, nepakeičiamas savo orumui [...]; šios teisės užtikrina egzistenciją, vertą žmogaus orumo.“ Iš prigimtinio orumo kyla kiekvieno žmogaus teisė į aukščiausio pasiekiamo lygio fizinę ir psichinę sveikatą. Antra žmogaus teisių karta (ekonominių, socialinių, kultūrinių) priima radikalius sprendimus: įtvirtinama teisė į sveikatos apsaugą, motyvuojant, jog asmeniui svarbios ne tik pilietinės, politinės teisės, bet būtinos ir orios gyvenimo sąlygos, o teisė į sveikatos apsaugą yra viena jų. Tarptautinės teisės aktų nuostatų analizė rodo, kad teisė į sveikatos apsaugą tarptautinėse sutartyse, deklaracijose evoliucionavo nuo sveikatos, kaip pagrindinės žmogaus vertybės, iki savarankiškos teisės, kuriai įgyvendinti skiriama vis konkretesnių ir daugiau sveikatai lemiamą įtaką apimančių veiksnių įgyvendinimo priemonių. Teisės į sveikatos apsaugą įgyvendinimas priklauso ir nuo paties individo pastangų, ir nuo valstybės, jos sukurtų administracinių bei institucinių sistemų gebėjimo tinkamai atlikti pavestą funkciją. [Iš leidinio]Nors tarptautinės teisės aktuose nurodytos pagrindinės nuostatos, aiškiai apibrėžtos siekiamos įgyvendinti priemonės, tačiau nuo nacionalinės šalių dispozicijos priklauso, kokiu mastu ir kaip jos bus įgyvendintos. Teisė į sveikatos apsaugą yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje nurodo, kad žmogaus ir visuomenės sveikata yra viena svarbiausių visuomenės vertybių, konstituciškai svarbus tikslas, viešasis interesas ir valstybės funkcija – jį įgyvendinti. Apžvelgus tarptautinės teisės dokumentuose įtvirtintas teisės į sveikatos apsaugą įgyvendinimo priemones ir nacionalinį teisinį reglamentavimą, matyti, kad iš esmės nustatytos dvi sveikatos priežiūros rūšys: asmens sveikatos priežiūra ir visuomenės sveikatos priežiūra. Valstybėje nacionalinė sveikatos apsaugos sistema turi būti plėtojama, apimant teisei į sveikatos apsaugą įgyvendinti reikiamas priemones ir sudarant sąlygas asmenims džiaugtis aukščiausio lygio fizine bei psichine sveikata. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Asmens sveikatos priežiūra; Sveikatos sistema; Teisė į sveikatos apsaugą; Teisės doktrina; Visuomenės sveikatos priežiūra; Žmogaus orumas; Health care; Health system; Human dignity; Legal doctrine; Public health; Right to health care.

ENOn the grounds of the fundamental value of the human rights, which is the human dignity, this article describes a basis of the right to health care in terms of quality, discloses its concept, reviews the spheres of health system in which this right is exercised: health care and public health. The right to health care is stressed as one of the fundamental rights, without which the person will not able to enjoy other rights: economic, political and social rights. It comprises the right to enjoy the best physical and mental health. The right to health care is not absolute in itself: efficiency of its implementation depends upon both ability of administrative and institutional systems, which were created by the state, to properly implement the assigned functions and upon the individual, its state of health and lifestyle. [From the publication]