Šiauduvos tijūnai XVI - XVII amžiuje

LTNuo XVI a. pradžios Šiauduvos tijūnų pareigas turėjo vietinių – Bilevičių, Stankevičių giminių, užėmusių daugumą Žemaitijos tijūnysčių, nariai. XVII a. šią pareigybę perėmė į Žemaitijos valdžios elitą įsiskverbusių lenkų kilmės giminių – Radziminskių, Ozemblovskių, atstovai. Pastebėtina, kad Šiauduvos tijūno pareigybė Žemaitijos valdyme dalyvavusių giminių atstovams, turėjusiems Žemaitijos paseniūnio, pateisėjo, raštininko ar kitus urėdus, dažniausiai buvo kaip priedas, padidinęs jų finansinį pajėgumą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Šiauduva; Valsčiai; Tijūnai; Žemaitijos kunigaikštystės administracinis suskirstymas.

ENFrom the beginning of the 16th century the positions of tijūnai of Šiauduva were occupied by representatives of the local families: Bilevičiai and Stankevičiai, who ruled the majority of Samogitian localities governed by tijūnai. In the 17th century these positions were overtaken by families of Polish origins, who penetrated the Samogitian ruling elite, namely Radziminskiai and Ozemblovskiai. It is worth noticing that the position of Šiauduva tijūnas in the governing structure of Samogitia rendered its occupants in the ruling families an additional source of financial income.