LTStraipsnyje tiriami verslo pardavėjo ir pirkėjo sudaromi nekonkuravimo susitarimai. Temos aktualumą lemia tai, kad visai neseniai pasibaigė įmonių įsigijimų banga, todėl galima prognozuoti su verslo perleidimu, taip pat ir su sudarytais nekonkuravimo susitarimais susijusių bylų skaičiaus teismuose didėjimą. Lietuvos teisinė bazė verslo perleidimo klausimais neturi gilių tradicijų, o ir dabar galiojantis reglamentavimas nėra pakankamai aiškus. Negausi ir teismų praktika. Lietuvos teisės doktrinoje nekonkuravimo susitarimų klausimai nebuvo nagrinėti. Lietuvos teisėje nėra visiškai aiškus verslo perleidimo sandoriams būdingų nekonkuravimų susitarimų teisėtumo klausimas. Dėl to Lietuvos verslininkai bei teisininkai praktikai perėmė ir aktyviai taiko užsienio valstybių patirtį, šablonus sutarčių, kurių tinkamumas bei leistinumas Lietuvos teisinėje sistemoje dar nėra „patikrintas“ teismų praktikos ir teisės doktrinos. Šio tyrimo tikslas – ištirti verslo perleidimo šalių sudaromus nekonkuravimo susitarimus (įsipareigojimus), nustatyti (diagnozuoti) tokių susitarimų teisėtumo (leistinumo) sąlygas. Taikyti įvairūs moksliniai metodai, kurių pagrindiniai: lingvistinė, dokumentų (šaltinio turinio), loginė, sisteminė, lyginamoji, kritinė analizė.Remdamasis atliktu tyrimu, autorius padarė išvadą, kad nekonkuravimo susitarimai turėtų būti pripažinti teisėtais (leistinais), jeigu atitinka dvi sąlygas: apribojimų tikslas yra teisėtas ir apribojimai yra proporcingi (protingi) jų trukmės, dalyko (turinio), geografinės taikymo srities (teritorijos) ir subjektų atžvilgiu. Pirmoji sąlyga reikalauja, kad tokių susitarimų tikslas būtų šalių (paprastai verslo pirkėjo) teisėtų interesų apsauga – siekis užtikrinti nesumažėjusios vertės objekto (įmonės, verslo) perdavimą pirkėjui (tiesioginės sąsajos su vykdoma koncentracija ir būtinumo tą koncentraciją vykdyti kriterijai). Antroji sąlyga reiškia, kad tokie susitarimai neturi suvaržyti konkurencinių veiksmų daugiau, negu protingai būtina teisėtam tikslui pasiekti. Spręsdami atitinkamas bylas, teismai turėtų vertinti visus tokių susitarimų protingumo (proporcingumo) faktorius (subjektų, teritorijos, apimties, trukmės) ir teikti jiems lygiavertę reikšmę. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Nekonkuravimo susitarimai (įsipareigojimai); Nekonkuravimo susitarimų teisėtumo (leistinumo) sąlygos; Verslo perleidimas; Conditions of validity (admissibility) of non-competition covenants; Non-competition covenants (commitments); Transfer of business.
ENValidity (probability) of non-competition covenants which are typical for business transfer transactions is one of those issues on which discussions go in the international business transfer theory and practice. On one hand, such covenants help ensure the business interests of the buyer, on the other hand, by their nature, they can mean a restriction of competition, which is prohibited by law. This article, based on the analysis of the European Union, the Lithuanian and foreign legislation, case-law and doctrine, is designed for a disclosure of the concept of non-competition covenants, which are concluded by the parties in the context of a business transfer as well as for the identification of the conditions of the validity (admissibility) of those covenants. [From the publication]