Reconsidering liberalism: an approach to ideologies, democracy, and political parties

LTStraipsnyje plėtojamos normatyvinės prielaidos, kokios turėtų būti politinės ideologijos, demokratija ir politinės partijos. Formuluojama persvarstyto liberalizmo, kuris suvokiamas kaip patraukli alternatyva vyraujančioms šiuolaikinėms politinėms ideologijoms, versija. Persvarstyto liberalizmo prielaidas, kokios turi būti ideologijos, apibendrina ideologinio pliuralizmo samprata. Ideologiniam pliuralizmui būdinga: 1) skirtis tarp „kairės“ ir „dešinės“ nėra vienintelė, kuri paaiškina ideologinių schemų įvairovę – galimos ir kitokios skirtys, politinės ideologijos nebūtinai turi būti kategorizuojamos kairės–dešinės skalėje; 2) kad ideologijos būtų pripažintos demokratinėje visuomenėje, jos turi atitikti bendrus demokratiškumo principus; 3) ideologijos padeda politinėms partijoms generuoti alternatyvias socialinės tikrovės vizijas ir viešosios politikos alternatyvų paketus, įtikinti rinkėjus, suburti komandas, kompetentingas įgyvendinti šias vizijas ir viešosios politikos alternatyvas, išugdyti lyderius, kurie sugebėtų įkvėpti ir motyvuoti žmones siekti bendrų tikslų.Taip pat formuluojama visapusiškos demokratijos samprata, alternatyvi tiek atstovaujamosios, tiek tiesioginės, deliberatyvinės, pilietinės, tiek kitų šiuolaikinių demokratijų koncepcijoms. Visapusiškos demokratijos modelyje demokratija yra suvokiama kaip kolektyvinio sprendimų priėmimo proceso savybė, formuluojami normatyviniai kriterijai pagrindiniams kolektyvinio sprendimų priėmimo proceso elementams: sprendimų priėmimo proceso dalyviams, sprendimų priėmimo proceso procedūroms, sprendimų turiniui ir sprendimų įgyvendinimui. Tokia integruota demokratijos teorija sudaro galimybę formuoti naujas demokratines institucijas, keisti sprendimų priėmimo praktikas. Iš visapusiškos demokratijos sampratos išvedamos prielaidos apie kitokį politinių partijų vaidmenį – politinėms partijoms siūloma priskirti tokias funkcijas kaip piliečių ugdymas, viešųjų diskusijų iniciavimas ir moderavimas, viešosios politikos sprendimų įgyvendinimo priežiūra. Politinės partijos visapusiškoje demokratijoje turėtų veikti vadovaudamosi ideologijomis, kurios atitiktų jau minėto ideologinio pliuralizmo sąlygas. Politinių partijų vidaus valdymas taip pat turėtų būti organizuotas pagal visapusiškos demokratijos modelio kriterijus. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Ideologinis pliuralizmas; Persvarstytas liberalizmas; Politinės partijos; Viešieji svarstymai; Visapusiška demokratija; Comprehensive democracy; Ideological pluralism; Political parties; Public deliberations; Reconsidered liberalism.

ENThe article develops normative assumptions about what the political ideologies, democracy and political parties ought to be and advocates a reconsidered version of liberalism, which is perceived as an alternative to the prevailing modern political ideologies. Assumptions of reconsidered liberalism about the role of ideologies in democracy are generalized in the concept of ideological pluralism. The article also presents a concept of comprehensive democracy as an alternative to representative, direct, deliberative, civic and other modern conceptions of democracies. In this perspective democracy is perceived as a mode of collective decision-making process. Normative criteria for the basic elements of a collective decision making process, i.e.: participants of decision-making processes, decision-making procedures, content of decisions and implementation of decisions, are formulated. Assumptions about the alternative role of political parties in democracy are derived from the conception of the comprehensive democracy. It is proposed to assign to political parties functions such as civic education, organizing and moderating public deliberations, monitoring policy implementation. [From the publication]