Enforcement of intellectual property rights in Lithuania: situation after the implementation of Directive 2004

LTStraipsnyje siekiama ištirti, kokios įtakos intelektinės nuosavybės teisių gynimui Lietuvoje turėjo 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/48/EB dėl nuosavybės teisių gynimo (toliau – Direktyva) įgyvendinimas. Tuo tikslu yra analizuojama, kokie pakeitimai buvo padaryti 2006 m. priėmus intelektinę nuosavybę Lietuvoje reglamentuojančių įstatymų – Patentų įstatymo, Dizaino įstatymo, Prekių ženklų įstatymo, Augalų veislių apsaugos įstatymo, Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo bei Puslaidininkinių gaminių topografijų teisinės apsaugos įstatymo – pakeitimus. Antra, yra analizuojamos teismų praktikos intelektinės nuosavybės bylose tendencijos iki Direktyvos įgyvendinimo ir po jo, nagrinėjant statistinius duomenis apie atskirų intelektinės nuosavybės teisių bylų skaičių, taip pat nagrinėjamos konkrečių gynimo būdų bei priemonių taikymo teismų praktikoje kryptys. Be to, atskirai yra aptariama proporcingumo principo taikymo užtikrinimo svarba intelektinės nuosavybės bylose. Išanalizavus Direktyvos įgyvendinimo procese padarytus intelektinės nuosavybės įstatymų pakeitimus, konstatuojama, kad beveik visi Direktyvoje numatyti gynimo būdai bei priemonės buvo galimi taikyti ir iki ją įgyvendinant Lietuvos įstatymuose, bent jau autorių teisių, teisių į dizainą arba į prekių ženklus pažeidimo atvejais. Vienintelis visiškai naujas gynimo būdas, numatytas įgyvendinant Direktyvą, buvo teismo sprendimo paskelbimas, taip pat alternatyviosios priemonės. Kai kuriais atžvilgiais po Direktyvos įgyvendinimo gynimo lygis netgi sumažėjo, nes po 2006 m. pakeitimų Prekių ženklų įstatyme ir Dizaino įstatyme nebeliko vieno iš iki tol buvusių gynimo būdų – kompensacijos, laikomos itin efektyviu gynimo būdu ir paprastai praktikoje taikomos vietoje žalos atlyginimo.Pasirėmus statistiniais bylų atskirose intelektinės nuosavybės teisių kategorijose duomenimis, prieinama prie išvados, kad Direktyvos įgyvendinimas bylų skaičiui realios įtakos neturėjo. Iš pateiktų duomenų matyti, kad aktyvesni teisminiai ginčai vyksta tik dėl dviejų intelektinės nuosavybės teisių – prekių ženklų ir autorių teisių. Tuo tarpu kitos intelektinės nuosavybės teisės teismuose arba apskritai neginamos (taip yra teisių į augalų veisles ir teisių į puslaidininkinių gaminių topografijas atveju), arba jų skaičius yra itin mažas (patentų ir dizaino atveju). Apžvelgus teismų praktikos tendencijas, Direktyvos įgyvendinimo įtaka taip pat nepastebėta. Apibendrinant tyrimo rezultatus, daroma išvada, kad Direktyvos įgyvendinimas iki šiol didesnės įtakos intelektinės nuosavybės gynimo praktikai Lietuvoje neturėjo. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Direktyva 2004/48/ EB; Direktyva 2004/48/EB; Gynimas; Intelektinė nuosavybė; Pažeidimai; Įpareigojimas nutraukti neteisėtus veiksmus; Žala; Atlyginimas; Damages; Directive 2004/48/EC; Enforcement; Infringement; Injunctions; Intellectual property; Restitution.

ENArticle deals with the situation of enforcement of intellectual property rights in Lithuania after the implementation of 2004 Directive 2004/48/EC of the European Parliament and of the Council of 29 April 2004 on the enforcement of intellectual property rights. First, the authors outline the importance of the proportionality principle which is embedded in the text of the directive, but sometimes may be overlooked because of the rhetoric openly orientated to right holders. Then, the legislative changes in Lithuania’s intellectual property laws and tendencies in case law are analyzed. The main findings of the research show that despite considerable changes in Lithuanian laws, the situation in case law was not in fact influenced. [text from author]