Legal fiction in criminal proceedings - is it historical anachronism or objectively conditional necessity?

LTTeisėje kartais vartojamas toks lotyniškas posakis: Fictioestcontraveritatem, sed pro veritatehabetur – nors fikcija yra priešinama tiesai, tačiau fikcija pripažįstama tiesa. Kalbant apie klasikinį (valstybinio kaltinimo) baudžiamąjį procesą, reikia pažymėti, jog čia jau veikia kitas principas – fictioceditveritati – fikcija užleidžia vietą teisei, arba kitais žodžiais tariant, fikcija netenka teisinės galios, kai jai priešinama tiesa. Taigi vos tik pradedama kalbėti apie tiesą ir fikciją, kaipmat iškyla melo, klaidingumo problema. Melas, klaidingumas yra tiesos antipodas. Teisinė fikcija irgi yra tam tikras melas, o tiksliau, melo išraiškos forma teisėje. Tai savotiškas teisinio samprotavimo arba mąstysenos rezultatas. Neretai siekiant vienų ar kitų tikslų nesamas faktas (reiškinys) visuomenei ar atskiriems jos individams yra pateikiamas kaip tikras, iš tikrųjų egzistuojantis, nors realiame gyvenime jis (faktas, reiškinys) neegzistuoja. Dažnai tokiam reiškiniui apibūdinti pasitelkiamas fikcijos terminas. Nors fikcija ir laikoma neatskiriama socialinio gyvenimo palydove, kyla klausimas, kas yra tikroji (grynoji) fikcija ir ar jos taikymas baudžiamajame procese nereiškia teisės normų kūrėjo arba jų taikytojo sąmoningo sukčiavimo, apgaulės, kuri yra nukreipta į tų normų adresatą? J. Benthamas teisinę fikciją prilygino sukčiavimui prekyboje arba sifiliui, kuris tekėdamas kiekviena organizmo vena perneša puvimo procesą į visą organizmo sistemą. J. Benthamo nuomone, bet kokios teisinės fikcijos taikymas tik patvirtina moralinę niekšybę tų, kas ją sugalvojo ir pirmasis pritaikė.O gal vis dėlto teisinė fikcija yra objektyviai suponuota būtinybė, nes, pasak R. Jheringo (R. von Jhering (1818–1892), jurisprudencija nėra pakankamai ištobulinta, kad atsisakytų fikcijos, o be jos teisės funkcionavimas yra neįmanomas ir neįsivaizduojamas. Straipsnyje nagrinėjant Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei kitų Lietuvos teismų jurisprudenciją siekiama išnagrinėti fikcijos sampratą, atskleisti jos pagrindinius požymius, parodyti, kokiomis formomis ji pasireškia baudžiamajame procese ir kaip ji šiame procese taikoma. Galima sakyti, jog fikcija – tai ypatingas mąstymo būdas, kurio metu idealizacijos principu sukuriamas, sukonstruojamas fiktyvus (melagingas) objektas, kuris vėliau perkeliamas į teisinę realybę ir atlieka teisinio fakto funkciją, kad pasitelkus fikciją galėtų būti sukuriami, keičiami ir naikinami teisiniai santykiai. Fikcija padeda suderinti konkretų teisinį rezultatą su nustatyta teisės norma ir taip ji patenkina egzistuojančių normų tobulinimo troškimą. Fikcijos neįmanoma paneigti, todėl baudžiamajame, ir ypač įrodinėjimo, procese ji turi būti taikoma tik išimtiniais, pavieniais atvejais, kai užsibrėžto tikslo neįmanoma pasiekti kitomis teisinėmis priemonėmis. Fikcija kaip tam tikras teisinis techninis instrumentas teisėje apskritai ir konkrečiai baudžiamajame procese gali būti naudingas tik tuomet, kai teisės taikytojas ar įstatymų leidėjas aiškiai suvokia taikomos taisyklės melagingumą ir tai suvokdamas jis sąmoningai, atvirai bei skaidriai panaudoja šią taisyklę siekdamas atitinkamo teisinio rezultato. Priešingu atveju fikcijos turinyje sukonstruotas melas ne padeda nustatyti tiesą, bet sąmoningai klaidina. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Baudžiamasis procesas; Fikcija; Teisinė fikcija; Tiesa; Criminal procedure; Criminal proceedings; Fiction; Legal fiction; Truth.

ENQuite often, for one or the other purpose, the fact (or phenomenon) that does not exist is presented to the society or individuals as the real, really existing although it (the fact or phenomenon) simply does not exist in the real life. And often the term "fiction" is used to describe such phenomena. Although fiction is considered an inseparable companion of a social life, the question arises what the actual (true) fiction is and whether the use of it in criminal proceeding does not mean an intentional law maker’s (or the person’s applying the law) fraud, deceit directed towards the addressee of the applicable law. Fiction and its impact on criminal proceedings is analyzed in this article. Features, characterizing fiction are discussed here as well. [From the publication]