Heritage of sovietism in contemporary Lithuania: perverted conceptions of property relations

LTŽlugus Sovietų Sąjungai, Rytų ir Vidurio Europos šalys, kartu ir Lietuva neretai yra pavadinamos „antrąja Europa“, agrariniu regionu ar Vakarų Europos periferija. Kultūrinis ir ekonominis „naujosios Europos“ išskirtinumas dažnai aiškinamas „kitokiu“ šių šalių visuomenių mentalitetu, kuris buvo (su)konstruotas sovietinio kolektyvizmo ir planinės ekonomikos modelio. Neretai konstatuojama, kad Rytų ir Vidurio Europos visuomenėse lėtai kintančios mąstymo kategorijos daro įtaką ekonomikos ir jos funkcionavimo sampratai. Ne išimtis ir Lietuva. Ideologinis ir fizinis kolektyvizmo diegimas ir privataus sektoriaus žlugdymas prieštaravo Lietuvoje įsitvirtinusiai verslumo ir privačios nuosavybės sampratai. Straipsnyje teigiama, kad sovietmečiu buvo būdingas abipusis dviejų sektorių (kolektyvinio ir privataus) sutapimas, kai privačios nuosavybės samprata sėkmingai „adaptavosi“ komandinėje ekonomikoje ir per visą sovietmetį išliko aktyvi žmonių tarpusavio santykiuose. Tačiau toks „šešėlinis“ privataus sektoriaus statusas veikia ir iškreiptą nuosavybės santykių formavimąsi, kuris pasireiškė valstybinio ir privataus sektorių funkcijų dubliavimusi. Atkūrus nepriklausomybę vykusios greitos žemės, nuosavybės ir socialinės reformos Lietuvos mieste ir kaime susidūrė su kolektyvizmo praktika ir „šešėlinės ekonomikos“, „šešėlinio verslumo“ tradicija, kuri buvo įdiegta sovietmečiu. Visa tai visuomenėje sąlygojo socialinio netikrumo jausmą ir susipriešinimą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Sovietinis ekonominis paveldas; "Naujoji Europa"; Economy; Heritage of soviet economy; "New Europe".

ENWith the collapse of the Soviet Union, Central and Eastern European countries, including Lithuania, are sometimes called “the second Europe”, or the periphery of Western Europe. The cultural and economic distinctiveness of the “new Europe” is often explained by the “different” mentality of the societies of these countries, which was constructed by the Soviet model of collectivism and planned economy. Often it is argued that the slow changes in the mental categories in Central and Eastern European societies influence the understanding of the economy and its functioning. Lithuania is not an exception in this regard. The ideological and physical introduction of collectivism and the destruction of the private sector contradicted the idea of entrepreneurship and private property established in Lithuania. The article argues that the soviet period was characterised by a mutual overlap of the two sectors (collective and private), when the notion of private property successfully “adapted” in the command economy and remained active in the interpersonal relations during the whole period. However, this “underground” status of the private sector affects and distorts the formation of property relations, which manifests in the duplication of the functions of public and private sectors. When the independence was restored, the fast land, property and social reforms in Lithuanian cities and rural areas encountered the practice of collectivism and the tradition of “underground entrepreneurship”. All of this resulted in a feeling of social insecurity and conflicts in the society.