Lietuvos kariuomenės kariniai planai ir resursai eventualaus karo su Lenkija atveju 1938-1939 m.

LTTarpukariu dėl Vilnius krašto okupacijos Lietuvos – Lenkijos santykiai buvo įtempti ir net priešiški, tad natūraliai Lietuvos karinėje doktrinoje Lenkija laikyta pagrindiniu priešu. Maždaug 1934 m. situacija pasikeitė, pagrindiniu eventualiu priešu tapo Vokietija, o Lenkija tik viešajame diskurse buvo įvardijama kaip aktuali grėsmė, tačiau realiai laikyta ne tokiu svarbiu priešu. 1935 m. Lietuvos kariuomenė pradėjo esmines struktūros, planavimo, karinio išsilavinimo bei mokymų reformas, o 1937 m. buvo patvirtinti trys nauji operacijų planai: Nr. 1 „V“ (Vokietija), Nr. 2 „V+L“ (Vokietija + Lenkija), Nr. 3 „L“ (Lenkija). Pirmasis planas numatė gynybinius veiksmus Vokietijos puolimo atveju, antrasis – Vokietijos-Lenkijos atveju, šis planas skirtas padėčiai, kai regionas įtraukiamas į plataus masto karą. Trečiasis planas skirtas kovai su Lenkija. XX a. ketvirtajame dešimtmetyje Lietuva iš esmės ruošėsi tik gynybiniam karui. Karo atvejui parengti ne tik operacijų planai, bet finansavimo bei turto rekvizavimo planai, kariškių ir civilių santykiai reglamentuoti specialiais įstatymais.Karo atveju 1938 m. Lietuva po mobilizacijos planavo sudaryti 4 pėstininkų divizijas ir 2 pėstininkų brigadas (16 pėstininkų ir 6 artilerijos pulkai), 12 pasieniečių batalionų, 3 kavalerijos pulkus, 3 atsargos kavalerijos eskadronus, 6 pėstininkų batalionus, atsargos artilerijos pulką, kariuomenės tarnybos ir karo technikos dalinius. Nuo 1939 m. turėjo būti suformuota 5 pėstininkų divizijos, 1 brigada (17 pėstininkų pulkų) ir jau minėti daliniai. Lietuvos kariuomenės mobilizacijos planuose buvo numatyta, jog ginkluotąsias pajėgas turėjo sudaryti apie 150 000 karių ir Šaulių sąjungos bei policijos divizijos. Vertinant Lietuvos ir Lenkijos karinę galią akivaizdu, kad Lenkija, turinti didesnę teritoriją, kariniu požiūriu buvo daug stipresnė valstybė (1x11.8), tačiau atsižvelgiant į valstybių gyventojų skaičių Lietuvos santykinė karinė galia buvo didesnė (1x0.86). Tai nereiškia, kad Lietuva galėjo savarankiškai sėkmingai kariauti su Lenkija ir laimėti karą, bet parodo, kad Lietuvos kariuomenė būtų pajėgusi atlaikyti pirmuosius priešo smūgius, kad Lietuvos kariuomenei ir šalies kariniam saugumui buvo skiriamas didelis dėmesys.Reikšminiai žodžiai: Eventualus Lietuvos ir Lenkijos karas 1938-1939 m; Geopolitika; Kariniai planai; Kariniai resursai; Karinė doktrina; Karo planai; Lenkija (Lenkijos karalystė. Kingdom of Poland. Poland); Lietuvos ir Lenkijos konfliktas; Lietuvos kariuomenė; Mobilizacija; Taktika ir strategija; Eventual Lithuanian-Polish war in 1938-1939; Geopolitics; Lithuanian armed forces; Lithuanian army; Lithuanian-Polish conflict; Military doctrine; Military plans; Military resources; Mobilization; Tactics and strategy.

ENThroughout the interwar period relations between Lithuania and Poland, as the latter occupied Vilnius region, were tense and even hostile, so it is natural that Lithuania's military doctrine for a long time listed Poland as a main enemy. The situation changed around 1934, when Germany was added to the list of eventual enemies, and eventually it became a major threat, but in the public discourse Poland remained the major threat thereinafter. In 1935 the Lithuanian Armed Forces started the essential structural, planning and military education and training reforms, and in 1937 the plans were approved for three new operations: No. 1 "V" (Germany), no. 2 "V + L" (Germany + Poland) and no. 3 "L" (Poland). The first plan has provided the actions in case of defense against the German attack, the second - against Germany and Poland, but this plan was mainly designed to be the case if the region would meet a large-scale war. The third plan was intended to counter the threats from Poland. In the thirties of the 20th century Lithuania basically was preparing for defensive war. For the case of war there were prepared not only plans of operations but also financing plans and asset requisition plans, and the relations between the military and civilian parties was to be regulated by specially adopted laws.In case of war in 1938 Lithuania planned to mobilize 4 infantry divisions and 2 brigades (16 infantry and 6 artillery regiments), 12 border guard battalions, 3 cavalry regiments, 3 cavalry squadrons in reserve, 6 infantry battalions, 1 artillery regiment in reserve, tanks, communications and engineering units. Since 1939 the start was to be 5 infantry divisions, 1 brigade (17 infantry regiments) and already mentioned units. During the war Lithuanian troops was to be about 150,000 men, in addition to the divisions of the Union of Riflemen and the police. Comparing the military power of Lithuania and Poland as an eventual enemy it is clear that because of the different size of countries the Polish power was significantly higher (1x11.8), but comparing the same data according to the population ratio, then the power changed in favour of Lithuania (1x0.86). However, this does not mean that Lithuania was able to lead independently and successfully the war with Poland and win it, but it testifies that the Lithuanian forces could relatively outface the possible hostile forces, that the significant attention was given both to the Lithuanian army and military security. [text from author]