LT1655 m. švedų įsiveržimas į Lenkijos – Lietuvos valstybę, žinomas Švedų tvano pavadinimu, sąlygojo politinį ir karinį Abiejų Tautų Respublikos žlugimą. Nors vėliau švedų kariuomenė buvo išstumta iš okupuotos teritorijos, tačiau šis laikotarpis Lenkijos – Lietuvos valstybei buvo esminis. Šalis taip ir nebeatsigavo po Antrojo Šiaurės karo, vykusio 1655–1660 m. XVIII a. Abiejų Tautų Respublika tapo stiprių kaimyninių valstybių žaidimo lauku, o jos politinė sistema buvo Europos pajuokos objektas. Šios priežastys lėmė Lenkijos – Lietuvos valstybės padalinimą XVIII a. pabaigoje ir jos pradingimą iš Europos politinio žemėlapio. Toks valstybės pralaimėjimas minimu laikotarpiu buvo pats dramatiškiausias. Autorius monografijoje analizuoja Abiejų Tautų Respublikos žlugimo priežastis, valstybės valdžios vadovavimo kariniuose baruose peripetijas, ir kelia esminį klausimą, dėl kokių priežasčių, net ir akivaizdžiai matant trūkumus šalies valdyme ir politinėje sistemoje, vis dėlto nepavyko sėkmingai tų trūkumų pašalinti ir reformuoti pačią valdymo sistemą. Monografijoje taip pat pateikiamas kai kurių Lenkijos, Prūsijos, Silezijos, Livonijos, Lietuvos ir Ukrainos vietovardžių sąrašas vokiečių, lenkų, anglų, ukrainiečių, lietuvių arba rusų kalbomis, pridedamas knygoje vartojamų kai kurių terminų aiškinamasis žodynėlis ir trumpas valstybėje cirkuliavusios valiutos aprašymas, pateikiamas Lenkijos – Lietuvos valstybės svarbiausiųjų pareigūnų sąrašas, pridedamos Jogailaičių ir Vazų dinastijų, Radvilų ir Leščinskių giminių genealoginės schemos bei pateikiami du žemėlapiai.Reikšminiai žodžiai: Abiejų Tautų Respublika XVII a. viduryje; Antrasis Šiaurės karas 1655-1660; Jonas Kazimieras, 1609-1672 (Jonas Kazimieras Vaza, Jonas I Kazimieras, Jonas II Kazimieras, Jan II Kazimierz Waza); Jonas Kazimieras, 1609-1672 (Jonas Kazimieras Vaza, Jonas I Kazimieras, Jonas II Kazimieras, Jan II Kazimierz Waza); Lenkija (Lenkijos karalystė. Kingdom of Poland. Poland); Liberum veto; Politinė istorija; Politinės reformos; Tarptautiniai santykiai; International relations; John Casimir king of Poland and grand duke of Lithuania; King John Casimir Vasa, Second Northern War 1655-1660; Liberum veto; Political history; Political reforms.
ENThe Swedish invasion of 1655, known to Poles ever since as the 'Swedish Deluge', provoked the political and military collapse of the Polish-Lithuanian Commonwealth, the second largest state in Europe. Although the Swedes were ultimately driven out, the 'Swedish Deluge' proved to be a crucial turning-point in Polish history. The Commonwealth, dominant in eastern and northern Europe in the sixteenth century, never recovered from the blows inflicted during the Second Northern War (1655-1660). In the eighteenth century it was the plaything of its neighbours, and its political system was the laughing-stock of Europe. By 1795 it had been partitioned out of existence. War has long been seen as crucial to the development of more effective systems of government in Europe during the seventeenth century, but studies usually concentrate on states which responded successfully to the challenges. Yet much can be learned from those that failed; none failed more dramatically than Poland-Lithuania. Robert Frost examines the reasons for Poland's fall and the conduct of the war by the Polish government, and addresses the crucial question of why, despite widespread recognition of the shortcomings of the political system, subsequent attempts to reform should have failed. The paucity hitherto of English-language material on the Second Northern War means that After the Deluge will appeal to a broad audience among political, diplomatic and military historians of Poland, Germany, Scandinavia, Russia and early modern Europe in general. [text from author]