Pasitraukimas is Klaipėdos

LTPublikacijoje pateikiamas б–ojo pėstininkų Pilėnų kunigaikščio Margio pulko vado gen. štabo pulkininko A. Breimerio raportas III pėstininkų divizijos vadui atskleidžia, kokiomis sudėtingomis sąlygomis Lietuvos kariuomenei 1939 metų kovo mėnesį teko atsitraukti iš Klaipėdos krašto. XX amžiaus 4-ajame dešimtmetyje, suaktyvėjus Vokietijos politiniam spaudimui Lietuvai pradėti rengti Klaipėdos miesto ir krašto gynybos planai ir stiprinta Klaipėdos krašto gynyba. 1938 metais, pablogėjus politinei padėčiai Klaipėdos krašte ir sustiprėjus vokiečių provokacijoms, čia stovėjusiuose pulkuose buvo paskelbta ypatingoji padėtis, daliniams buvo įsakyta skirti ypatingą dėmesį sienos su Vokietija apsaugai ir pasirengti vykdyti Klaipėdos krašto gynybos planą. 1939 metais Žemaičių kunigaikščio Butigeidžio pėstininkų pulkui buvo duodami įsakymai nesikišti į vietos politiką, vykdyti tik būtinosios gynybos priemones, o kilus neramumams saugoti ir ginti tik svarbiausius centro valdžios objektus: geležinkelį, Lietuvos banko ir pašto pastatus. Jeigu Vokietija būtų pradėjusi karinę operaciją Klaipėdos krašte, čia dislokuotos Lietuvos kariuomenės dalys pagal parengtus planus vykdydamos priedangą turėjo trauktis į Lietuvos gilumą. 1939 m. kovo 22 d. Lietuvai priėmus Vokietijos reikalavimus, Lietuvos kariuomenės dalys turėjo skubiai palikti Klaipėdos kraštą. Generalinio štabo pulkininko A. Breimerio raportas atskleidžia nervingą tų dienų padėtį, įtampą, lietuvių karių pasirengimą atlikti pareigą ir vykdyti įsakymus politinės valdžios sutrikimo ir koordinacijos stokos fone.Reikšminiai žodžiai: Aneksija; Kariuomenė; Klaipėda; Klaipėdos kraštas [Klaipeda region]; Lietuvos kariuomenė; Vokietijos ultimatumas; Annexation; Germany ultimatum; Klaipeda; Klaipėda's region; Lithuanian military forces; Troop.

ENThe publication presents the report of A. Breimeris, commander of the Pilėnai Duke Margis 6th cavalry regiment, colonel of the General Staff, submitted to the 3rd cavalry division commander, which reveals the conditions under which the Lithuanian Forces had to retreat from the region of Klaipėda in March 1939. With the German political pressure increasing in the fourth decade of the 20th century, Lithuania started drafting plans of defence of the city and region of Klaipėda and strengthening the defence of the region of Klaipėda. In 1938, with the political situation in the region of Klaipėda deteriorating and the number of provocations initiated by Germans increasing, the emergency situation was announced in the regiments located in the region. The divisions were ordered to pay particular attention to the defence of the border with Germany and to prepare the plan of defence of the region of Klaipėda. In 1939, the Grand Duke Butigeidis Infantry Regiment was ordered to not to interfere into the local politics, and implement only necessary defence means. In case of disturbances, this regiment was ordered to defend and protect only key objects of the city: the railway, the Bank of Lithuania and post buildings. In the event Germany launched military operations in the region of Klaipėda, the Lithuanian Armed forces located in the region had to retreat into the centre of Lithuania in line with the drafted plans. On 22 March 1939, after Lithuania accepted Germany’s requirements, troops of the Lithuanian Forces had to immediately leave the region of Klaipėda. The report of the General Staff colonel A. Breimeris reveals the nervous situation of those days, the tension, and the readiness of Lithuanian soldiers to perform their duty and implement the orders in the context of confusion and lack of coordination.