Klaipėdos krašto pabėgėliai Didžiojoje Lietuvoje 1939 m.

LTStraipsnio tikslas – atskleisti vieną neištirtą 1939 m. kovo mėn. prieškarinės Klaipėdos istorijos epizodą. Nemažos pabėgėlių grupės iš Klaipėdos užtvindė Didžiąją Lietuvą, kai 1939 m. kovo 22-23 d. Lietuva buvo priversta priimti Hitlerio ultimatumą ir Klaipėdą/Memelį sugrąžinti Vokietijai. Didelė dalis lietuvių darbininkų, tarnautojų ir verslininkų, išgąsdintų agresyvaus nacių anšliuso, paniškai bėgo iš Klaipėdos krašto. Kiti aneksuoto krašto gyventojai vėliau buvo laipsniškai tremiami į Didžiąją Lietuvą. Lietuvos vyriausybė ir valdininkija nebuvo pasirengusios priimti tiek daug pabėgėlių. Todėl pabėgėlių apsauga, globa, maitinimu ir apgyvendinimu apsiėmė rūpintis Lietuvos Raudonasis Kryžius ir daugelis visuomeninių bei savanorių organizacijų. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: 1939 m. kovas; Anšliusas; Klaipėdos kraštas [Klaipeda region]; Klaipėdos kraštas [Klaipeda region]; Klaipėdos krašto aneksija; Lietuvos Raudonasis Kryžius; Pabėgėliai; Pabėgėliai iš Klaipėdos krašto; Annexation of Klaipėda region; Anschluss; Klaipėda Region (Memelgebiet); Klaipėda region; Lithuanian Red Cross; Lithuanian Red Kros; March 1931; March 1939; Memel territory; Refugees; Refugees from Klaipėda region.

ENThe paper aims to review one uninvestigated episode on the territory known as Klaipėda Region (Memel gebiet) in March 1939, before the Second World War. On 22-23 March 1939, Lithuania was coerced into yielding to Hitler's ultimatum for Klaipėda (Memel) to be ceded to Germany which caused a mass surge of refugees from Klaipėda to Lithuania Major. Many Lithuanian workers, employees, and businessmen in the region were scared by the aggressive Nazi Anschluss and fled from the region in panic, mostly to Lithuania. Another segment of the population was subsequently also expelled from the annexed region to Lithuania Major. The Lithuanian Government and its officials were not prepared for the large influx of refugees. To provide additional support, the Lithuanian Red Cross and many social and voluntary organisations became engaged in the refugee accomodation, catering, protection, and dealing with other problems. [From the publication]