1939 m. Vokietijos karinė agresija ir Lietuvos galimybės valdyti karinę krizę

LTVakarų Europos šalys ir jų sąjungininkės, neišskiriant Baltijos šalių, buvo susirūpinusios galimais praradimais karo metu. Tuo tarpu Vokietija buvo iliuzijų apie galimą karo naudą įkaitė. Lietuvos kariuomenės vadai išmoko daug taktinių pamokų krizės Klaipėdoje metu. Viena svarbiausių buvo ta, kad neįmanoma ginti krašto nepaveikus visos visuomenės ir nemobilizuojant šalies ekonomikos, ką šalį valdantis autoritarinis režimas vengė daryti. Galima manyti, kad buvo abejojama savo administracinėmis ir ekonominėmis galimybėmis. Ne paskutinės svarbos vaidmenį vaidino ir įtarumas savo piliečių atžvilgiu. Lietuvos kariuomenė krizės metu galėjo mobilizuoti tik kelis junginius, kad užtikrintų pajėgų atsitraukimą, o ir tiems patiems trūko personalo bei transporto priemonių. Karinė vadovybė suprato, kad net jei ir pavyktų sukurti mobilizacijos planus, tų planų įgyvendinimas negalėtų būti užtikrintas dėl priešo pajėgų didelio techninio pranašumo. Dėl politinio pobūdžio trikdžių ar net užsienio valstybės reikalavimų bet kokie mobilizacijos planai galėjo būti atidėti ir mobilizacija būtų atlikta per vėlai. Problemų analizė parodė, kad svarbiausios nesėkmių priežastys buvo susijusios net ne su akivaizdžiu Lietuvos priešų kariuomenių techniniu pranašumu ar skirtumais. Priešingai, svarbiausios problemos buvo susijusios su lėtu planavimu, koordinacijos stoka, pavėluotu informacijos perdavimu ir netikslia subordinacija. Ne mažiau problemiška buvo pamatinė karininkų disciplina bei politinės valios stoka autoritarinio režimo sąlygomis, kai visa sprendimų priėmimo grandinė buvo suparalyžiuota. Šių veiksnių kombinacija apibūdino sistemos pobūdį ir jos gebėjimą priešintis užsienio, Vokietijos Reicho, invazijai 1939. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Agresija; II pasaulinis karas; Karinis; Karinis potencialas; Karinė krizė; Klaipėda; Klaipėdos kraštas [Klaipeda region]; Krizės valdymas; Mėmelis; Vokietija (Germany); Aggression; Agression; Crisis management; Germany; Klaipėda; Memel; Memelland; Military; Military crisis; Military potential; World War II.

ENThe article aims to demonstrate that the historiographic arguments underlying the tear-away of Klaipėda from Lithuania arc not sufficiently persuasive due to their Marxist and ideological views. From the historiographic point of view, Lithuania did not accept the Soviet support in safeguarding Klaipėda for the reason of avoiding a Bolshevik revolution which might have been inspired by the potential patronage. Conversely, the Soviets did not have any intention of assisting Lithuania in its territorial concerns with Klaipėda. The politics of the USSR was governed by geopolitical principles based on extending the political control of the marine and continental states in the Baltic region. During the interwar period, Moscow politicians showed an aptitude for protecting Germany's interests in Klaipėda. Since the end of 1938, the Soviet government strongly believed that Lithuania could not keep Klaipėda, and its fate had been pre-destined by the German occupation. At the same time, it should be noted that the USSR disliked the idea of Lithuania having a close relationship with Poland or losing its independence to Germany. In the Soviets' view, Klaipėda's tear-away could have led to the conflicting disputes between Germany and other signatories, primarily England and France. The injection of such controversies was one of the primary goals by the Soviets at that time.For the afore-mentioned reasons, the USSR fully approved of Lithuania's decision to peacefully surrender Klaipėda to Germany. Such approval was not officially expressed; otherwise, the image sustained by Moscow as an advocate and supporter of Lithuania could have been shattered. As a consequence, the USSR position towards Klaipėda's tear-away from Lithuania was never clearly defined, which results in the problematicity of its historic reconstruction. Although the USSR did not show direct attempts of blocking the German expansion in 1939, the Soviet Union responded by increasing its influence on the Baltic region. The Soviets put harsh territorial demands on Finland and tried to curb Lithuania and Estonia's political sovereignty. That accounts for the notes of March 28 with identical contents delivered by the Soviets to both Lithuania and Estonia. With Klaipėda's tear-away, both the Nazis and the Soviets attempted at establishing territorial zones of political influence in Northern Europe which was subsequently legitimized by the Molotov-Ribbentrop Pact. [From the publication]