Politiniai ir kariniai Klaipėdos krašto praradimo aspektai 1938-1939 metais

LTStraipsnyje nagrinėjamas vokiečių pasirengimas nuo 1938 metų užimti Klaipėdos kraštą, 1939 m. kovo 20 d. Vokietijos ultimatumo pateikimo Lietuvai politinės aplinkybės, Lietuvos vyriausybės reakcija į vokiečių reikalavimus, lietuvių karinių dalinių ir valstybinių institucijų pasitraukimo iš Klaipėdos organizavimas, jo eiga bei vokiečių dalinių įžengimo į Klaipėdos kraštą dinamika. 1938 metų pavasarį po Austrijos anšliuso padėtis Rytų Europoje ir vokiečių politika Klaipėdos klausimu pakito iš esmės. Aukščiausią tašką įtampa dėl Klaipėdos krašto pasiekė 1939 metų kovo mėnesį, kai vokiečiai okupavo visą Čekoslovakiją ir pradėjo planuoti Klaipėdos bei Dancigo užėmimą. Nors apie pasiruošimus galimai karinei evakuacijai iš Klaipėdos krašto Lietuvos vyriausybė pradėjo galvoti 1939 m. kovo pradžioje, 1939 metų kovo 21-22 dieną vykusi evakuacija iš Klaipėdos krašto vyko chaotiškai ir neorganizuotai. Dar nepasirašius jokių oficialių Klaipėdos krašto perleidimo dokumentų, buvo duoti pirmieji įsakymai įvesti sustiprintą apsaugos padėtį Lietuvoje (išskyrus Klaipėdos kraštą) ir pradėti slaptą karinę evakuaciją. Iš Lietuvos valdžios institucijų laiku nebuvo gauti aiškūs evakuaciniai nurodymai, o valstybinio ir privataus turto išvežimas buvo paliktas be organizuoto transporto. Pavėluotai gauta informacija apie Klaipėdos krašto perdavimą Vokietijai sutrukdė Lietuvos institucijoms ir karinėms dalims efektyviai realizuoti evakuacinius planus. Planas („Šadir"), numatantis Lietuvos šaulių sąjungos funkcijas atsitraukimo metu, nepasiteisino. 1939 metų kovo 22 dieną. Lietuvos institucijos nekontroliavo padėties nei Klaipėdos mieste, nei Klaipėdos krašte.Reikšminiai žodžiai: Adolfas Hitleris; Joachimas von Ribbentropas; Juozas Urbšys; Kariuomenės 6-asis pėstininkų pulkas; Klaipėdos kraštas [Klaipeda region]; Klaipėdos krašto seimelis; Lietuvos kariuomenės 6-asis pėstininkų pulkas; Lietuvos šaulių sąjunga; Stasys Raštikis; Trečiasis reichas; 6th Infantry Regiment of Lithuanian Army; 6th Infantry Regimentof Lithuanian Army; Adolf Hitler; Joachim von Ribbentrop; Juozas Urbšys; Klaipeda (Memel) Region; Lithuanian Riflemen Union; Parliament of Klaipeda Region; Stasys Raštikis; Third Reich.

ENThe article analyses the plans of Germany to seize Klaipėda Region in 1938, the political circumstances of the German ultimatum issued to Lithuania on 20 March 1939, the response of the Lithuanian Government to the German demands, the organisation of the retreat of Lithuanian military units and state institutions from Klaipėda, its process, and the dynamics of German units marching into Klaipėda Region. ;In spring 1938, after the Austrian Anschluss, the situation of Eastern Europe and the German politics with regard to Klaipėda essentially changed. The tension reached its peak in 1939, when the Germans occupied Czechoslovakia and focused on the occupation of Danzig. Although the Lithuanian Government started contemplating on the possible military occupation of Klaipėda Region at the beginning of March 1939, the evacuation which took place on 21–22 March 1939 from Klaipėda Region was chaotic and non-organised. Before any official documents on the ceding of the territory had been signed, the Lithuanian Government gave the first orders to start secret military evacuation from Klaipėda Region. No clear evacuation order were received from Lithuanian governing authorities, and the export of private and state property was implemented without any organised transportation. Belated information about the ceding of Klaipėda Region to Germany impeded effective implementation of evacuation plans by Lithuanian institutions and military units. The plans worked out for the Riflemen Union failed. On 22 March 1939, Lithuanian institutions no longer controlled the situation either in the city or the region of Klaipėda.