Joniškio šnektų prielinksninių konstrukcijų raiška ir semantika

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Joniškio šnektų prielinksninių konstrukcijų raiška ir semantika
Alternative Title:
Manifestation and semantics of Joniškis sub-dialect prepositions
In the Book:
Baltų kalbų tarmės: rašytinis palikimas. Šiauliai: Discens, 2005. P. 174-182
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje nagrinėjama LKI saugoma Joniškio apylinkėse 1957–1960 m. užrašyta tarminė medžiaga (rišlūs tekstai, pavieniai sakiniai, anketų duomenys) iš Skaistgirio, Kriukų, Rudiškių, Juškaičių-Damelių, Dilbinų (Žagarės apyl.), Norkūnų, Ropininkų (Kepalių apyl.), Vaineikių, Gudaičių (Daunoravos apyl.). Medžiagą yra tyrusi Aldona Jonaitytė ir pastebėjusi: geidžiamosios nuosakos raišką dalelytėmis lai / lei + Es. l. III a. forma; posesyvumo raišką būti su N., nėra + kas ir beasmenes konstrukcijas. Šaltinio analizė rodo buvus neiginio raišką G., neapibrėžto kiekio raišką G. ir K., atributinę ir reikiamybės raišką neveikiamosios rūšies Es.l. dalyviu. Prielinksninėmis konstrukcijomis tarmės atstovai nusako vietą, laiką, būseną, paskirtį, žymi objektinius santykius, nurodo priežastį, būdą, kiekį, tikslą. Vieta žymima ant, par, tarp, prie, į, pas, nu + G., K. Laikas, jo trukmė – ant, par, po, už, į + K., G. Objektinei raiškai šnektų atstovai vartoja K., G. ir Įn. junginius su ant, par, pro, į, sulig, valug. Tikslas reiškiamas ant, prie + K. Priežastis nusakoma su + Įn., iš + K. Būdą žymi su + Įn., po + K. Kiekis nusakomas po, sulig + K. Palyginimui vartojamas par + G., paskirčiai – par + G., o išskirčiai – iš + K. Joniškio šnektų atstovai ribojo periferinių linksnių (Vt., Įn.) vartojimą, kuris yra labai paplitęs bendrinėje kalboje, ir vartojo gramatinius linksnius, būtent G. ar K. su įvairiais prielinksniais. Dažniausi iš jų – par, ant, su, į. Prielinksninė centrinių linksnių (G. ir K.), kalbos sistemoje įgaunančių pagrindinį krūvį, vartosena šnektose buvo produktyvi ir plečiama.Reikšminiai žodžiai: Joniškio šnekta; Vakarų aukštaičiai šiauliškiai; Prielinksninės konstrukcijos; Vieta; Laikas; Tikslas; Priežastis; Būdas; Palyginimai.

ENThe article examines dialect material, held at the Lithuanian Language Institute, from Joniskiai area recorded in 1957–1960. It contains legible texts, isolated sentences, questionnaire responses from Skaistgiriai, Kriukai, Rudiškės, Juškaičiai-Dameliai, Dilbinai (Žagarės district), Norkunai, Ropininkai (Kepaliai district), Vaineikiai, Gudaičiai (Daunoravos district). Material was researched by Aldona Jonaitytė, who noticed: use of particles lai / lei + Present tense. l. III person form for expressing optative mood; expression of possessive with to be and N., there is no + what and pronoun-free constructions. Analysis of the source indicates that there used to be negation expressed through A., expression of unspecified amount through A. and G., expression of attribution and necessity with the use of passive participle of Present tense.l. Dialectical speakers use prepositional constructions to describe place, time, state, purpose, mark objective relations, define a cause, way, quantity, goal. Place is marked by ant, par, tarp, prie, į, pas, nu + A., G. Time, its duration – ant, par, po, už, į + G., A. To express objects, speakers use G., A. and Abl. Collocations with ant, par, pro, į, sulig, valug. Goal is expressed by ant, prie + G. A cause is defined as su + Abl., iš + G. Speakers of Joniškis mini-dialect moderately perused peripheral cases (L., Abl.), which are widely used in the standard language, and used grammatical cases, namely, A. or G. with various prepositions. Most frequent among them – par, ant, su, į.

ISBN:
9986931851
Related Publications:
  • Dabartinės lietuvių kalbos gramatika / Vytautas Ambrazas, Kazimieras Garšva, Aleksas Girdenis, Evalda Jakaitienė, Pranas Kniūkšta, Stasė Krinickaitė, Vitas Labutis, Adelė Laigonaitė, Elena Oginskienė, Juozas Pikčilingis, Albertas Ružė, Nijolė Sližienė, Kazys Ulvydas, Vincas Urbutis, Adelė Valeckienė, Elena Valiulytė. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 745 p.
  • Skaistgirio šnektos ypatybės / Aušra Kaikarytė. Kalbos istorijos ir dialektologijos problemos. 3 / sudarė Violeta Meiliūnaitė, Agnė Čepaitienė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2015. P. 150-173.
  • Vakarų aukštaičių šiauliškių patarmės šiaurinių šnektų latvybės / Aurelija Gritėnienė. Vakarų ir pietų aukštaičiai: tarmių ir kitų kalbų sąveika / sudarytojos: Jolita Urbanavičienė, Aurelija Gritėnienė. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2022. P. 138-164.
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/2952
Updated:
2013-08-22 19:37:47
Metrics:
Views: 29
Export: