LTStraipsnyje aptariama derybų dėl narystės Europos Sąjungoje metu vykusi diskusija dėl tautinių (kalbinių) mažumų ir pilietybę reglamentuojančių įstatymų Baltijos valstybėse. Pagrindinis diskusijos klausimas buvo standartų, sukurtų senosiose Vakarų demokratijose, tiesioginio pritaikymo galimybės jaunos demokratijos Centrinės ir Rytų Europos šalyse, kurių išgyventa sovietinė praeitis atsispindi visuomenės struktūroje ir susiformavusiose nuostatose. Akivaizdu, kad tautines mažumas ir daugiakultūrinę pilietybę liečiančio Vakarų modelio tiesioginis pritaikymas Centrinės ir Rytų Europos šalyse kandidatėse yra ribotas dėl socioistorinių ir sociopolitinių aplinkybių nulemtos visuomenės sudėties ir požiūrio. Vakarų stebėsena privalo kritiškai įvertinti istorines sąlygas ir susiformavusius galios modelius ir socialinės integracijos procedūroms pritaikyti tam tikrą lankstumą tam, kad būtų tinkamai koordinuojama tolimesnė integracija į Europos Sąjungą. Taigi iš vakarietiškų pozicijų kalbant apie tautinę įvairovę ir integraciją, arba tapatumą ir kitoniškumą postkomunistinėse ar postkolonijinėse valstybėse, turi būti suvokta aplinkybių visuma, lemianti specifinius socialinius šių šalių veiksnius.Reikšminiai žodžiai: Daugumos/mažumos santykiai; Kalbinių mažumų ir dominuojančių kalbų santykiai; Kalbos ideologija; Kalbos ideologijos; Kalbos režimas; Kalbos teisės; Kalbų politika; Pokolonijinis/poimperinis kontekstas; Post-kolonijiniai kontekstai; Language ideologies; Language policy; Language regimes; Language rights; Majority/minority relations; Post-colonial/post-imperial contexts.
ENThis paper describes the impact of European Union accession negotiations on language ideological debates regarding minority (language) and citizenship rights in the Baltic Republics. It explores issues pertaining to the transferability of standards developed for established democracies in the West to the situation of democratising countries in Central and Eastern Europe, where the demographic legacy of the Soviet past has left its imprint on the structure and outlook of society. Finally, it considers a range of factors which need to be taken into account in Western discourses on diversity and integration, or sameness and difference, when applied to post-communist or post-imperialist contexts. [text from author]