National identity and multilingualism in Lithuanian cities

LTStraipsnyje analizuojamas didžiuosiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje) vartojamų kalbų ir tautinės tapatybės santykis, aptariamos su kalba susijusio tautinio identiteto išsaugojimo perspektyvos. Vienas iš svarbiausių aptariamų klausimų yra mokymo kalbos ar kalbų pasirinkimas siekiant efektyvesnio visuomenės narių bendravimo. Ši problema ne tik plačiai diskutuojama visuomenėje, bet yra spręstina ir kalbų politikos, ypač švietimo planavimo, lygmeniu. Dalis visuomenės linkusi manyti, kad pagrindinė mokymo kalba Lietuvoje turėtų būti lietuvių, tačiau yra nemažai manančių, kad mokymas gali vykti įvairiomis kalbomis, ypač pabrėžiamas anglų kalbos reikalingumas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Daugiakalbystė; Kalbos ekologija; Kalbų politika; Mokymo kalba; Sociolingvistinis tyrimas; Tautinė tapatybė; Ecology of language; Language of instruction; Language policy; Multilingualism; National identity; Sociolinguistic inquiry.

ENThe aim of this paper is to analyse the growing concern over the treatment of multilingualism in the main cities of Lithuania (Vilnius, Kaunas, Klaipėda) with the focus on the population's national identity and self-consciousness identifying the prospects of preserving the language-related national identity. The main problem seems to be deciding on which language of instruction would be most beneficial to balanced communication. This is a task requiring thoughtful planning and is surrounded by debate. Somebody prefer instruction only in the official language, but some aim to foster linguistic and thus social diversity by encouraging teaching in several languages, emphatically amplifying the English. [From the publication]