Laidų vedėjai apie neformalią kalbinę raišką žiniasklaidoje

LTStraipsnyje tiriama, ką apie neformalios raiškos skverbimąsi į žiniasklaidą mano patys jos atstovai. Tyrimo metu atlikti 24 struktūriniai kokybiniai interviu, apimantys savos kalbinės kompetencijos vertinimą, su populiariais ir gerai žinomais laidų vedėjais. Pusė respondentų yra priskiriami prie profesionalų – tai žurnalistai ar aktoriai, per studijas nuosekliai mokyti kalbos ir kalbėjimo, kiti sudaro neprofesionalų, neturinčių žurnalistinio išsilavinimo, grupę. Analizės rezultatai rodo, kad televizijos ir radijo laidų vedėjų požiūris į bendrinės kalbos normų laužymo priežastis, kalbos ekspresinimą, viešojo ir privačiojo kalbėjimo skirtumus, laidos formato lemiamą kalbėjimo variantiškumą iš esmės atitinka nuomonę tyrėjų, neformalią kalbėseną siejančių su komunikacijos efektyvinimu, gera komunikacine kompetencija, padedančia kurti neformalaus bendravimo aplinką. Didžioji dalis laidų vedėjų teigia prireikus motyvuotai laužantys bendrinės kalbos normas. Šį procesą dauguma sieja su galimybe plėsti kalbinės raiškos priemonių diapazoną. Tai ne tik adresanto – laidos vedėjo, bet ir adresato kompetencijos reikalaujantis, komunikacijos paveikumą skatinantis kalbinis intelektinis žaidimas. Jis padeda kurti ekspresyvų foną, neformalią tam tikro stiliaus laidų aplinką, griauti bendravimo barjerus, atskleisti kuriamą charakterį, glausčiau perteikti reikiamą kontekstą. Neformalią raišką kalbiniam žaidimui dažniau pasirenka pramoginių laidų vedėjai, o bendrinės kalbos normų labiau laikosi analitinių visuomeninių laidų brandesniam adresatui vedėjai, neturintys žurnalistinio išsilavinimo.Reikšminiai žodžiai: Žiniasklaida; Neformali kalbinė raiška; Mass media; Nonstandard language use.

ENThe article presents data from the study Baltic sociolinguistics (BALSOC): language awareness and orientation in Lithuania and Latvia which was carried out to investigate views of TV and radio journalists on public language use and language policy, including self-assessment of linguistic competence and, more specifically, the impact of the field and addressees on the way the journalists speak. The analysis of the data shows that the majority of typical TV and radio journalists deliberately and owing to various reasons violate the norms of standard language and switch to the nonstandard language use. This practice is related to the fact that the use of nonstandard but stylistically expressive elements allows the speakers to expand their repertoire of lexical expression. Hence, violating the norm has become a way of enriching one's speech. The whole process can be seen as an intellectual and challenging interplay between the journalist, or show presenter, and the addressee rather than a simple transfer of the private register to a public context; it helps to create a more expressive background of the current media, contributes to an informal atmosphere of certain shows, reveals the participants' characters and is a time-saving strategy. The choice of nonstandard forms of expression is usually governed by the type of show and its addressees as well as by the professional maturity of the journalists: presenters of shows for the younger audiences resort to informal register more often than hosts of analytical programs targeted at more mature viewers. [From the publication]