Trumpųjų žinučių rašybos bruožai

LTStraipsnyje siekiama ištirti lietuvių kalbos rašybos trumposiose žinutėse bruožus ir aptarti jų funkcijas. Iš viso tirta 2060 trumpųjų žinučių. Žinučių kalbos bruožus labiausiai lemia jų funkcijos (naudojamos neformaliai, greitai komunikacijai) ir konkrečios specifinės žinučių kalbos vartojimo priežastys: technologinės-ekonominės (ribotas žinutės ilgis ir rinkimo sudėtingumas), malonumas žaisti kalba, socialinės tapatybės ir individualumo išraiška. Lietuviškų žinučių rašybos analizė atskleidė, kad, nors jose naudojama nemaža savitų rašybos, skyrybos bei teksto rinkimo būdų, beveik nebuvo sunkiai suprantamų žinučių, o daugelį tų bruožų galima paaiškinti technologinėmis priežastimis, t. y. noru sutrumpinti ir greičiau surinkti tekstą. Kita vertus, galima teigti, kad kai kurie bruožai, į žinučių kalbą atėję dėl riboto teksto ilgio, jau tapo įpročiu, nes dauguma žinučių nepasiekia leidžiamo ženklų skaičiaus. Galimai veikia ir kiti literatūroje nurodomi motyvai – žaidimas kalba, noras išsiskirti bei laužyti taisykles. Analizuotose lietuviškose žinutėse nustatyti tokie pagrindiniai saviti rašybos bruožai: dažniausiai rašoma be diakritinių ženklų, vartojama nekonvencinė (v = w, i = j, ks = x) ir netaisyklinga rašyba, neįprasti sutrumpinimai, nerašomos didžiosios raidės, neskiriami sakinio dėmenys ir sakiniai, nesilaikoma įprasto teksto rinkimo reikalavimų (nepaliekama tarpų po skyrybos ženklų). Taigi lietuviškoje medžiagoje rasta mažiau, bet ir kitokių žinučių rašybos ypatumų, negu jų skiriama anglakalbėje literatūroje, o tai greičiausiai susiję su skirtingomis kalbų ypatybėmis.Reikšminiai žodžiai: Trumposios (SMS) žinutės; Rašyba; Short messages; Orthography.

ENThe aim of the article is to analyse orthographical features and functional properties of Lithuanian short messages. A total of 2060 short messages were analysed. Peculiarities of SMS language are mainly determined by their functions (informal immediate communication) and for certain specific reasons related to technological and economic factors (limited SMS length, ease of text typing), entertainment as well as social identity and self-expression. The analysis of orthography of Lithuanian SMS has shown that although the authors have used many original ways of spelling, punctuation and typing, hardly any message was difficult to understand while many of the specific features could be explained by the authors’ attempts at brevity and speed of typing. On the other hand, certain features which evidently appeared due to the limited message size, for example, avoidance of space after punctuation marks, have clearly become customary to some of the senders because the majority of the messages do not reach the maximum size limit. The following specific features of orthography have been established: diacritics are seldom used; nonstandard spelling (v replaced with w, i with j, ks with x, other incorrect spelling); use of abbreviations; absence of capital letters; unpunctuated clauses and sentences; nonstandard typing (no spaces after punctuation marks). The Lithuanian SMS orthography is characterised by fewer specific features than the orthography of some other languages.