Linksnių vartojimas veiksmažodžių abstraktų junginiuose

LTStraipsnyje nagrinėjami daiktavardžių, reiškiančių veiksmo pavadinimus, junginiai. Siekiama aptarti veiksmažodžių abstraktų junginių struktūrą ir panagrinėti administracinei kalbai aktualius linksnių vartojimo šiuose junginiuose atvejus. Daugiausia dėmesio skiriama dariausios priesagos -imas (-ymas) vediniams. Dažniausias linksnis veiksmažodžių abstraktų junginyje – kilmininkas, juo keičiamas veiksmažodinio junginio vardininkas ir galininkas, retais atvejais ir prielinksninės konstrukcijos, toks junginys gali žymėti subjektinius, objektinius, kartais ir aplinkybinius santykius. Veiksmažodinio junginio objekto naudininkas daiktavardiniame junginyje išlieka nepasikeitęs, bet retais atvejais daiktavardinio junginio naudininku gali virsti veiksmažodinio junginio galininkas ar kiti linksniai. Įnagininkas ir vietininkas lieka nepakitęs, paprastai nesikeičia ir prielinksninės konstrukcijos. Kai yra neaiškumų dėl veiksmažodžio valdymo, jų būna ir veiksmažodžio abstrakto junginyje. Kalbos vartotojai, kurie nelabai žino veiksmažodinio junginio virtimo daiktavardiniu dėsningumus, neaiškiais atvejais linkę vartoti kilmininko junginius. Veiksmažodžių valdymas lemia iš jų padarytų daiktavardžių su priesaga -imas (-ymas) junginių struktūrą: galininkas ir vardininkas virsta kilmininku, o kiti linksniai lieka nepakitę. Kai daiktavardžiai iš veiksmažodžių daromi su kitomis priesagomis arba galūninės darybos būdu, valdymo pokyčiai nėra tokie dėsningi, atskirais atvejais, nepaisant pamatinio veiksmažodžio valdymo, priklausomasis junginio dėmuo gali būti kilmininko ar naudininko formos.Reikšminiai žodžiai: Linksniai; Veiksmažodis; Vartosena; Cases; Verb; Usage.

ENThe aim of the article is to discuss phrases with verbal nouns denoting actions and describe the problematic uses of cases observable in the official administrative discourse. The focus of attention is on derivatives containing the most productive suffix, i. e. -imas (-ymas). The analysis of verb phrases and respective noun phrases has shown that the names of various actions most often occur in phrases with the genitive case. This case form replaces the nominative and accusative cases, sometimes even prepositional constructions, of the primary verb phrase that expresses relations between the verb and subject, object and sometimes adverbials. The dative case of the primary verb phrase is usually preserved though in certain cases the dative of the noun phrase originates from the accusative or other cases of the verb phrase. The instrumental and locative cases as well as prepositional constructions usually do not change. Language users are not familiar with the patterns of transformation of word phrases from nominal to verbal and, in dubious cases, they tend to prefer phrases with the genitive case. It is important to bear in mind though that when nouns are derived from verbs with the suffix -imas (-ymas) the combinability of the verb largely determines the structure of the noun phrase. Hence, the accusative and nominative of the object of the verb becomes the genitive of the noun phrase while the other cases usually do not change in such transformations. When a noun is derived from a verb by adding other suffixes and inflections, the patterns of syntactic transformation are not very strict. [From the publication]