Citizenship and identity in a multinational Commonwealth : Poland-Lithuania in context, 1550-1772

• Friedrich, Karin, redagavimas [edt]
• Pendzich, Barbara M, redagavimas [edt]

LTVidurio Rytų Europoje, o ypatingai Lenkijos – Lietuvos valstybėje ankstyvųjų naujųjų laikų politinė kultūra rodo, kad pilietinės visuomenės kūrimas ir teisinės sistemos funkcionavimas kaip prielaida laisvės suklestėjimui nebuvo vien XIX a. liberalizmo išradimas. Lenkijos – Lietuvos valstybėje egzistavusi valdymo forma, parlamento sudėtis, monarcho rinkimai, valdovo galios teisiniai apribojimai ir kt. sąlygojo žymiai didesnį indėlį į valstybės valdymą nei kitose to meto šalyse. Šiame esė rinkinyje teigiama, kad nors Abiejų Tautų Respublikos istorinis kontekstas labai skiriasi nuo šiandieninio valstybių ir pilietinės visuomenės supratimo, tačiau tuo metu vykdyti sprendimai ir kompromisai, vienijantys skirtingas konfesijas ir tautybes, vis dar gali būti svarbūs ir aktualūs šiandieninėje visuomenėje. Ši knyga, kurioje analizuojama pilietybės ir tapatybės Lenkijos – Lietuvos valstybėje 1550–1772 m. klausimai, yra ypač svarbi, kadangi šios problematikos tyrimai yra mažai žinomi ne Lenkijos ar Lietuvos specialistams. Esė rinkinyje yra pateikiami penki žemėlapiai, iliustruojantys Lenkijos – Lietuvos valstybės sienų kitimą nuo 1569 m. Liublino unijos iki Trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo, įvykusio 1795 m. Monografijoje taip pat pateikiamos iliustracijos ir vietovardžių lentelė, kurioje surašyti jų atitikmenys lenkų, baltarusių, lietuvių, anglų, vokiečių arba ukrainiečių kalbomis.Reikšminiai žodžiai: Abiejų Tautų Respublika (ATR; Rzeczpospolita Obojga Narodów; Žečpospolita; Sandrauga; Polish-Lithuanian Commonwealth); Andrzejus Sulima-Kaminskis; Bagdonas Chmelnickis; Daugiatautė valstybė; Identitetas; Italija (Italy); Laisvė; Lenkija (Lenkijos karalystė. Kingdom of Poland. Poland); Lenkijos-Lietuvos valstybė; Lietuvos bajoras (bajorija); Lordas Actonas; Pilietinis atsparumas; Pilietinis susitelkimas; Pilietiškumas; Pilietybė; Prancūzija (France); Prūsija; Religinis paveldas (palikimas); Respublikos mitas; Steponas Batoras (Stefan Batory; István Báthory; Stephen Bathory); Tapatumas; Teisė; Valstybė; Škotija; Andrzej Sulima Kaminski; Bohdan Khmelnytsky; Citizenship; Civic cohesion; Civic resilience; Confessional legacy; France; Freedom; Identity; Italy; Law; Lithuania; Lithuanian nobility; Lord Acton; Multinational Commonwealth; Prussia; Republican myth; Scotland; State; Stefan Batory.

ENThe political culture of the Early New Age in Central-Eastern Europe, particularly the Polish-Lithuanian Commonwealth, shows that the formation of civil society and functioning of a legal system as a precondition for the prosperity of freedom was not only an invention of liberalism of the 19th c. The form of government that existed in the Polish-Lithuanian Commonwealth, the composition of the parliament, the elections of the monarch, the legal restrictions of the sovereign’s power, etc. determined a much bigger contribution to the government of the state than in other countries at that time. This collection of essays states that although the historical context of the Polish-Lithuanian Commonwealth greatly differs from the modern understanding of states and civil society, yet the decisions and compromises of that period, uniting different confessions and nationalities, might still be important and relevant in modern society. This book, which analyse the issues of nationality and identity in the Polish-Lithuanian Commonwealth in 1550–1772, is particularly important, since the research of these problem issues is little known to the specialists outside Poland and Lithuania. The essay collection presents five maps illustrating the change of the borders of the Polish-Lithuanian Commonwealth from the Union of Lublin in 1569 until the Third Partition of the Polish-Lithuanian Commonwealth in 1795. The monograph also presents illustrations and a table of place names with equivalents in Polish, Belarusian, Lithuanian, English, German or Ukrainian.