LTStraipsnyje tiriamas žodžio kibiras kilmės klausimas. Dėl lietuvių kalbos žodžio kibiras kilmės yra pareikšta ne viena nuomonė. Lietuvių kalbininkas Viktoras Kamantauskas apie žodžio kibiras kilmę rašo: „Kibiras, kuriuo kalbos lietuvintojai liepia vaduoti „svetimybę” viedrą, yra toks pat nelietuviškas, kaip ir viedras (atėjęs iš žydų kalbos). Tokiu V. Kamantausko žodžio kibiras kilmės aiškinimu suabejoja ir išsamesnio nuomonės argumentavimo pasigenda J. Jablonskis, tačiau pats žodžio kilmės netikslina. Kaip rodo lietuvių kalbos žodynai, kibiras yra vakarų aukštaičių žodis, randamas XVII a. Mažosios Lietuvos žodynuose, o šiandien visuotinai vartojamas bendrinėje kalboje. Žydų kalbos žodis ceber „žemas su ąsomis medinis indas”, kuris greičiausiai asocijavosi su lietuvių kibiras, randamas dabartiniuose jidiš žodynuose. Jis lygintinas su lenkų kalbos ceber, cebr, kurio kilmė kildinamas iš vokiečių aukštaičių tarmės žodžio zuber, zuibar (sudurtinis žodis zwei „du” + beran „nešti”) Naujausiuose lenkų etimologijos žodynuose nurodoma, kad ceber neturi nieko bendra su lietuvių kibiras, pažymima, kad kibiras yra tik „prie šulinio svirties nuolat kabantis semiamasis indas”. Autoriaus nuomone, tai rodo, kad kibiras – neabejotinai lietuviškas žodis.Reikšminiai žodžiai: Kibiras; Bucket.
ENThe article discusses the origin of two Lithuanian homonyms, namely, 1. kibiras, kibiras 'a small dry twig, a dry branch', and 2. kibiras 'a container to carry water and draw it from a well' (Lietuvių kalbos žodynas, 1959, vol. V). The Dictionary of Contemporary Lithuanian (Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, 2006) gives two stress variants for the second homonym: kibiras, kibiras. The dictionaries of Lithuanian provide convincing evidence testifying to the Lithuanian origin of the word. This word originates in the Western Highlanders (Aukštaitian) subdialect, it has also been traced in some dictionaries that were published in the 17th с in the Prussian Lithuania, or Lithuania Minor, is found in dictionaries and folklore collections. Moreover, the word belongs to the general lexicon of current Lithuanian. Etymologists K. Būga (1958, 1959), E. Fraenkel (1962), A. Bruckner (1989), M. Vasmer (1986), and A. Bańkowski (2000) suggest different interpretations of its origin: OSlav. сьЬыгъ (