Bendrinės kalbos normintojai ir besikurianti skaitmeninio modernizmo visuomenė

LTStraipsnyje, atsižvelgiant į dabartinėje visuomenėje vykstančius pokyčius, susijusius su internetizacijos procesais, nagrinėjama, kur normintojai turėtų kreipti savo veiklą, kad jų darbo rezultatai būtų priimtinesnį visuomenei. Straipsnyje trumpai apžvelgiama bendrinės kalbos norminimo istorija. Teigiama, kad visuomenėje pastaruoju metu ryškią tradicinės norminamosios veiklos kritiką bei siekį liberalizuoti bendrinės kalbos normas galima paaiškinti natūraliu postmodernistinės minties radimusi ir slinktimi. Tačiau XXI a. pasaulyje jau kalbama apie postmoderniosios ironiškosios vartotojų visuomenės pabaigą ir naujas kultūros, meno ir filosofijos kryptis, kurių atsiradimą skatina globalizacija ir naujųjų informacinių technologijų raida. Skaitmeninio modernizmo, išreiškiančio kompiuterizacijos poveikį kultūrai, menui ir tekstualumui, esmė yra bendrųjų kultūros formų pokyčiai. Todėl normintojams svarbu pažinti naujosios skaitmeninės visuomenės raidos dėsnius ir geriau prisitaikyti prie tokios visuomenės poreikių. Besikuriančio skaitmeninio modernizmo sąlygomis ypač svarbus tampa kalbinės bendruomenės kaip aktyvios jėgos vaidmuo. Kalbos normintojai turi tai išnaudoti kodifikacijos procesui tobulinti: ieškoti būdų, kaip sustruktūrinti stichišką naujų vartosenos normų kūrimosi ir sklaidos procesą; įtraukti aktyvius kalbos vartotojus į normų kūrimą ir svarstymą; kryptingai veikti visuomenės kuriamąsias galias; kurti ir nuolat atnaujinti visuomenei prieinamus skaitmeninius kodifikacijos veikalus, orientuojantis į jų kokybę – duomenų patikimumą ir greitą reagavimą į pokyčius.Reikšminiai žodžiai: Bendrinė kalba; Kalbininkai; Skaitmeninio modernizmo visuomenė; Standard language; Philologists; Modern digital society.

ENThe article presents the changing perception of language prescribers and users, or authoritative personalities and target audiences, and their role in the development of Standard Lithuanian. One of the changes involves a shift from an authoritative personality (Jonas Jablonskis) to an institutionalized state authority or, currently, an anti-authority. The criticism of authorities and the traditional standardization process as well as different attempts to apply liberal unrestrictive norms could be accounted for by a natural development of post-modern ideas and shifts in the post-soviet Lithuanian society. The beginning of the 21st century, however, marks the end of the post-modern consumer society and brings out new artictic and philosophical cultures and directions whose appearance has been mainly stimulated by globalization and new technologies, the Internet among them. One of the most distinctive interpretations of the postmodern transformation is the concept of the digital modernism. It proposes a structural view of cultural changes in the modern society. The author of the article relies on the ideas of the modern British culturologist Alan Kirby to distinguish peculiarities of the digital modernism. These peculiarities may contribute to a better understanding of social processes and, consequently, ease the current tension between language prescribers and the society at large. The digital modernism relates cultural shifts to the increased role of the digital text in private and public life. Clearly, the new IT technologies have essentially changed the nature of the author, addressee (reader) and the text itself. Realizations of the digital modernism, one of them being the rise of the language community as an active force, provides grounds for a new standardization products and allows to involve in the standardization process the most active members of the community. [From the publication]