LTStraipsnyje apžvelgiami įterpiniai ir jų aprašas Jono Jablonskio gramatikos darbuose, pateikiama glausta lietuvių kalbos sintaksės tyrinėjimų istorijos apžvalga. Įterpiniai įsiterpia į įvairius sakinio rangus – tai ir modalumo formavimo priemonė, ir sakinio diskursiškumo išraiškos elementai, o tekste – ir sakinio gramatinio rišlumo priemonė. Jonas Jablonskis įterpinius išsamiausiai aptarė 1911 m. „Lietuvių kalbos sintaksės“ specialiame skyriuje ir vėliau jų aprašymo nebekeitė. Įterpinius Jablonskis prilygino sudėtinio sakinio predikatiniams dėmenims, sakinius su įterpiniais jis laikė sudėtiniais, nors pačius įterpinius aptarė kaip sakinių savotiškumą. Pačius įterpinius taip pat apibūdino kaip sakinius (t. y. sudėtinių sakinių predikatinius dėmenis). Be sakininės, įterpinių apibūdinime Jablonskis nurodė ir kitokią įterpinių formą – pasakymų ir atskirųjų žodžių, iškėlė šiuos įterpinių skiriamuosius gramatinius požymius: gramatikos jungties su kitais sakinio žodžiais neturėjimą, laisvą trejopą poziciją sakinyje, galimybę išleisti įterpinius iš sakinio. Labai menkas dėmesys įterpinių reikšmėms buvo prielaida šalia vyraujančių būdingų lietuvių kalbos įterpinių grupės pateikti tokius sakinio elementus, kurie, kaip ir įterpiniai, turi intonacinio ir punktuacinio išskyrimo požymį. Jablonskis aprėpė ir pavyzdžiais išryškino lietuvių kalbos įterpinių inventoriaus branduolį, į kurį remiasi ir dabartinė siauroji įterpinių samprata. Prie įterpinių šliedamas įvairias kokią nors įterpimo žymę turinčias konstrukcijas, kalbininkas sudarė plačiosios įterpinių sampratos kūrimo prielaidą.Reikšminiai žodžiai: įterpiniai; Jonas Jablonskis; Inserts; Jonas Jablonskis.
ENThe creator of Standard Lithuanian, Jonas Jablonskis, was also a grammarian who wrote several grammar books that became widely used and that had a major impact on the work of future textbook authors and linguists. The article analyzes one grammatical (syntactical) topic, namely, the treatment of inserts by J. Jablonskis. The study of J. Jablonskis articles revealed several issues. There had been no descriptions of inserts in pre-Jablonskis grammars though some sources had proposed various Lithuanian terms for the insert. These terms, however, were not broadly accepted. Thus the authorship of the term įterpinys should be ascribed to J. Jablonskis who was also the first to define the term and explain the principles of its establishment. His definition includes such features of the insert that do occur in more recent explanations, namely, the absence of grammatical relation to the other words of the sentence, a free placement in the sentence, secondary importance to the basic meaning of the sentence. J. Jablonskis paid little attention to the semantics of inserts and he treated as inserts such constructions that only had a formal intonational and punctuational feature. Some of these aspects gave rise to the tradition of narrow and broad treatment of inserts in the Lithuanian syntax. An interesting yet linguistically unfruitful was J. Jablonskis' understanding of the insert: he treated inserts as sentences, and a sentence with an insert, in his view, was a complex sentence. [From the publication]