Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos įtaka administracinių teismų praktikai teisės į teisingą teismą kontekste

LTŽmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija yra ypatingas tarptautinės teisės šaltinis, kurio tikslas – siekti, kad žmogaus teisės būtų visuotinai ir veiksmingai pripažįstamos bei ginamos. Šios konvencijos pobūdis lemia tai, kad jos nuostatos byloje ginčijamiems teisiniams santykiams Lietuvos Respublikoje taikomos tiesiogiai, o esant kolizijai su nacionaliniais įstatymais, turi taikymo prioritetą nacionalinių įstatymų atžvilgiu. Toks Konvencijos, kaip tiesiogiai taikomo teisės akto pobūdis yra konstatuotas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje. Teisė į teisingą teismą užima ypatingą vietą Konvencijoje tiek dėl įtvirtintos teisės reikšmingumo, tiek dėl su ja susijusių kreipimųsi ir jurisprudencijos gausos. [...] Straipsnyje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijos analizės pagrindu tyrinėjamos Konvencijos 6 straipsnio taikymo administracinių teismų praktikoje tendencijos, analizuojama, kaip Konvencijos taikymas konkrečiose administracinėse bylose lemia administracinių teismų praktiką asmens teisės į teisingą teismą užtikrinimo srityje, analizuojama kaip administraciniai teismai derina Konvencijos ir nacionalinės teisės nuostatas, vertinama, ar ši administracinių teismų praktika atitinka Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ir taikydamas Konvencijos nuostatas, jas aiškina nenukrypstamai laikydamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos. Tais atvejais, kai nacionalinėje teisėje nepakankamai užtikrinamas Konvencijoje įtvirtintų žmogaus teisių įgyvendinimas, administraciniai teismai tiesiogiai taiko Konvencijos nuostatas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Administracinis procesas; Administracinė justicija; Žmogaus teisės; Administrative justice; Administrative procedure; Administrative proceedings; Human rights.

ENThe Convention for the Protection of Human Rights and Fundamental Freedoms is a special source of international law which aims at achievement of universal and effective recognition and protection of human rights. The nature of this Convention determines direct application of its provisions in contentious legal relations in the Republic of Lithuania, whereas if collision with national legal acts occurs, it has the priority of application in respect of the latter. The Supreme Administrative Court of Lithuania has also emphasized the character of direct applicability of the Convention in its jurisprudence. Therefore in administrative cases a claim to rescind administrative act and (or) to compensate damage inflicted on a person by unlawful act can be related not only to the infringement of national provisions but also to the breach of the Convention. Despite the fact that the actions and acts of state institutions at that date were formally in conformity with applicable legal acts of the Republic of Lithuania, they could not be automatically considered as legitimate under the provisions of the Convention. Consequently, following a sole recognition of the breach of the Convention administrative acts or actions of state institutions can be recognized as unlawful or (and) the compensation of damage inflicted on persons by unlawful acts or actions can be rewarded.The right to a fair trial has a position of pre-eminence in the Convention, both because of the importance of the right involved and the great volume of applications and jurisprudence that it has attracted. The European Court of Human Rights has stressed that the right to a fair trial holds so prominent place in democratic society that there can be no justification for interpreting Article 6 of the Convention restrictively. In this article the tendencies of application of Article 6 of the Convention in the practice of administrative courts, the analysis of influence of application of the Convention in the practice of administrative courts in the sphere of maintenance of the right to a fair trial in particular administrative cases, as well as the evaluation of combination of provisions of Convention with national provisions proceeded inadministrative courts, the questions of conformity of practice of administrative courts with the jurisprudence of the European Court of Human Rights are assessed by examining the jurisprudence of the Supreme Administrative Court of Lithuania. Following the research, conclusion that the Supreme Administrative Court of Lithuania applies and interprets the provisions of the Convention in conformity with the jurisprudence of the European Court of Human Rights can be drawn. Whereas in the cases when insufficient protection of human rights embodied in the Convention is introduced in the national legislation, administrative courts apply directly provisions of the Convention. [From the publication]