Jonas Jablonskis ir lietuvių spaudos draudimas

LTStraipsnyje apžvelgiama aktyvi kalbininko Jono Jablonskio veikla kovojant prieš lietuvių spaudos draudimą lotyniškais rašmenimis (1864-1904), rusifikaciją ir lėtą, tačiau jau seniai prasidėjusią polonizaciją. Nuo studijų laikų Jablonskis įsitraukė į kovą su spaudos draudimo idėjiniais pamatais, aktyviai dalyvavo draudžiamojoje spaudoje, ją slėpė, platino, padėjo knygnešiams, tarpais rašė liberaliuose Rusijos laikraščiuose bei žurnaluose lietuvybės klausimais. Jablonskis neišleido iš akių ir polonizacijos poveikio lietuvių kalbai ir lietuvybei. Būdamas trečio kurso studentas, 1884 m. rusų legaliajai spaudai pateikė 5 straipsnius, kuriuose gvildenamos dvi temos: nesėkmingi bandymai taikyti kirilicą lietuviškiems raštams ir tolesnis polonizacijos plitimas, prie kurio prisidėjo ir nemaža dalis katalikų kunigų. Plačiai žvelgdamas į lietuvybės reikalus, Jablonskis leidosi ir į diskusijas dėl Lietuvos istorijos. Daugiapusė Jablonskio veikla atkreipė rusų žandarų akis ir jis buvo iškeltas į Taliną, kur jam teko patirti Rusijos valdininkų represijas. 1900 m. Jablonskio bute padaryta krata, paimta visa rankraštinė medžiaga, nemažai knygų. Jis ir grupė kitų lietuvių buvo nubausti viešąja policijos priežiūra dvejiem metams ir tremtimi. Didžiausia švente Jablonskis laikė dieną, kai Vilniuje pradėtas leisti dienraštis „Vilniaus žinios“. Legalūs lietuviški laikraščiai, kalendoriai turėjo kelti lietuvių savimonę; be to, dar laukė sunki kova dėl lietuviškų mokyklų ir joms tinkamų vadovėlių. Lietuva dar tebebuvo Rusijos imperijos dalis, spaudos cenzūra nedingo, tebesiplėtojo polonizacija.Reikšminiai žodžiai: Jonas Jablonskis; Spaudos draudimas; Jonas Jablonskis; Ban of the Lithuanian press.

ENThe article reviews active J. jablonskis’ activities aimed against the Lithuanian press ban (1864–1904), the Russification and the slow yet durable Polonisation. Since being a student, Jablonskis had engaged into the struggle against the ideological grounds of the press ban, actively participated in banned press activities, disguised them, disseminated publications and sometimes wrote in liberal Russian newspapers and journals on issues of Lithuanian identity. Jablonskis was also monitoring the impact of the Polonisation on the Lithuanian language and Lithuanian identity. When a third year student, he presented 5 articles to the Russian legal press in 1884. These articles analysed two themes: unsuccessful efforts to apply the Cyrillic alphabet to Lithuanian writings and further spread of the Polonisation with a great many of Catholic priests contributing to it. When analysing issues of Lithuanian identity, Jablonskis participated in discussions over the history of Lithuania. Jablosnkis’ multi-dimensional activities attracted the attention of Russian gendarmes and he was transferred to Tallinn, where he experienced the repression of Russian governing authorities. In 1900, his apartment was searched, and all the manuscript material and a great number of books were confiscated. He and a group of other Lithuanians were punished with public control of the police and exile for two years. The day on which the first issue of “Vilniaus žinios” saw the light was the great day for Jablonskis. Legal Lithuanian newspapers, calendars had to raise the national awareness. Moreover, hard struggle for Lithuanian schools and adequate Lithuanian textbooks was waiting ahead. Lithuania was still part of the Russian Empire, the press censorship still existed and the Polonisation was still spreading.