Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis teorijoje ir teismų praktikoje

LTPastaruoju metu daug diskutuojama dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties instituto. Diskusijų objektas yra Baudžiamojo kodekso 95 straipsnyje nustatytas apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties institutas ir senaties terminai. 2010 m. birželio 15 d. priimtu įstatymu iš esmės buvo pakeistos senaties taikymo sąlygos, pasunkintas senaties taikymas baudžiamosiose bylose. Straipsnyje siekiama įvertinti naujus įstatymus ir aptarti kai kuriuos senaties instituto taikymo klausimus, kylančius ir neišvengiamai dar kilsiančius teismų praktikoje, darysiančius įtaką šio instituto efektyvumui. Straipsnyje pristatoma senaties instituto kaip tradicinio baudžiamosios teisės instituto samprata, jo reikšmė, nustatymo pagrindai. Atsižvelgiant į tai, kad senaties sąlygos turi būti optimalios ir pateisinamos, analizuojamos senaties termino ilginimo ar trumpinimo galimybės. Galiausiai yra bandoma išsiaiškinti baudžiamojo proceso normų taikymą senaties termino atžvilgiu, civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje pateikimo galimybės taikant senaties terminą. Autorių rezultatai atskleidžia, jog būtina įgyvendinti pasiūlymus, kad bylą dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties galėtų nutraukti tik teismas ją išnagrinėjęs iš esmės ir priėmęs nuosprendį. Tik tokiu būdu būtų užtikrinamos tiek kaltinamojo teisės, kad jo bylą per kuo trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas, tiek nukentėjusiojo teisės į dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą.Reikšminiai žodžiai: Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis; Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis, baudžiamoji atsakomybė; Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės; Baudžiamasis kodeksas; Criminal Code; Criminal responsibility; Limitation of the judgement of conviction; Period of limitation of a criminal judgment; Release from criminal responsibility.

ENA great deal of discussions on the extensions to the periods of limitation has been going on recently. The article focuses on the period of limitation specified in Article 95 of the Criminal Code. The terms for application of the period of limitation were fundamentally amended by the Law adopted on 15 June 2010. The article seeks to evaluate the new laws and discuss certain issues of the period of limitation, which arise and which will inevitably arise in judicial practice and will influence the efficiency of the statute of limitation. The article presents the concept of the statute of limitation, its significance and grounds for application. Bearing in mind the fact that the conditions for limitation must be optimum and justified, the possibilities for extending or shortening of the period of limitation are analysed. Finally, the author tries to find out the application of norms of the criminal procedure with regard to the period of limitation. The results reveal that it is necessary to implement the offers that the case on the period of limitation of the sentence of conviction can be suspended only by the court having investigated the case and passed the judgement. This way the rights of the defendant so that his case is heard by an independent and objective court within the shortest time possible and the rights of the aggrieved party to the compensation of damages caused by the criminal act could be assured.