Social, societal, social work and psychological as understood by academic social workers – towards the phenomena-based disciplinary identities

LTStraipsnyje pateikiamas tyrimas, analizuojantis, kaip per patyrimą atsiskleidžia socialiniai, visuomeniniai, socialinio darbo ir psichologiniai reiškiniai. Jie buvo tiriami ne kaip apibrėžiamos sąvokos, bet kaip realiai patiriami ir suprantami reiškiniai. Tyrimas remiasi fenomenologiniu požiūriu. Tyrime suformuluoti trys klausimai: pirma, kokia yra bendriausia patirtinė socialinių, visuomeninių, socialinio darbo ir psichologinių reiškinių struktūra? Antra, kokie bendriausios patirtinės struktūros elementai pasikartoja kiekviename tiriamame objekte (yra bendri visiems tiriamiems objektams)? Ir trečia, kokie bendriausios patirtinės struktūros elementai unikalūs kiekvienam tiriamam objektui (kuo tiriamų objektų patyrimas skiriasi)? Tyrimo medžiagą sudaro rezultatai, gauti dviejuose ankstesniuose straipsnio autorių tyrimuose, kuriuose buvo aiškinamasi, kaip suprantami socialiniai, visuomeniniai, socialinio darbo ir psichologiniai reiškiniai Lietuvos ir Suomijos akademiniame kontekste. Tyrimo medžiagos metaanalizės procesą sudaro aštuoni metodiniai žingsniai, jungiantys tradicinę kokybinę turinio ir fenomenologinę analizę, kurie straipsnyje detaliai aprašomi. Tyrimo medžiagos metaanalizės rezultatai atskleidė, kad visi keturi tyrimo objektai patirtine prasme yra tas pats reiškinys, kadangi jų patirtinė struktūra bei kontekstas yra susiję. Nepaisant visiems keturiems objektams bendros patirtinės struktūros, du iš jų – visuomeniniai ir socialinio darbo reiškiniai – yra artimiausi patyrimo aspektu. Socialinio darbo reiškinio patyrimui svarbesnė yra darbo, o ne socialinė patiriamo reiškinio sritis.Kalbant apie atrastas unikalias patirtinių struktūrų sudedamąsias dalis, labiausiai unikalumu išsiskiria psichologiniai reiškiniai. Tuo tarpu socialinio darbo reiškinių unikalumas patyrimo srityje atsiskleidžia kaip darbas, iškeliant tam tikrus tikslus. Visuomeniniai reiškiniai nepasižymėjo jokiomis unikaliomis struktūros sudedamosiomis dalimis. Tyrimo rezultatai aptariami atsižvelgiant į socialinių mokslų disciplinų identitetą, tarpdisciplininius tyrimus ir multiprofesionalumą. Remdamiesi tyrimo rezultatais straipsnio autoriai pažymi, kad socialinių mokslų disciplinų atstovai galėtų ir turėtų glaudžiau bendradarbiauti. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Akademinis socialinis darbuotojas; Fenomenologija; Fenomenologinė analizė; Socialinių mokslų disciplinos; Socialinių mokslų identitetas; Turinio analizė; Academic social worker; Content analysis; Disciplines of social sciences; Identity of social sciences; Phenomenological analysis; Phenomenology.

ENThe article presents research that studies social, societal, social work and psychological as phenomena. It focuses on them not as definitions or conceptualizations but as on the experienced and understood. The theoretical approach is phenomenology. The study has three research questions. First question is the following: What are general structures of social, societal, social work and psychological as phenomena? Secondly, what is the common structure of all four subjects as phenomenon? And, thirdly, what is their unique structure? The research material consists of the results provided by two earlier studies that focused on the understanding of social, societal, social work and psychological in Lithuania and Finland. The research material was analyzed by eight methodical steps that combined traditional content analysis and phenomenological analysis. The article describes the process of analysis in detail. The analysis reveals that all four subjects are the same phenomenon because of their contextual and interactional structure. Besides their common structure, social work and societal have most common features. Social work illustrates itself fundamentally more as work than as social. Concerning the unique structures, psychological appears as the most distinct phenomenon. Social work manifests itself particularly as a work with goals. Societal does not have anything unique. The results are discussed in the frame of disciplinary identities and possibilities for true multi-professionalism and interdisciplinary research. The phenomena-based results show that there is less co-operation between the subjects and disciplines than could and should be. [From the publication]