Everyday environmentalism : the practice, politics, and nature of subsidiary farming in Stalin's Lithuania

LTNedidelius pusiau privačius žemės sklypus galima laikyti savotišku nesusipratimu kolektyvizuoto Sovietų Sąjungos žemės ūkio istorijoje. Žvelgiant iš ideologinio požiūrio taško, tai buvo buržuazinio režimo liekana, nesuderinama su sovietine tvarka, todėl nuolat smerkiama, puolama ir stebima valstybės. Žvelgiant iš aplinkosaugos perspektyvos, tokie sklypai buvo nepaprastai produktyvus mechanizmas, leidęs maistu aprūpinti ne tik kaimo gyventojus, bet ir didžiąją dalį miestiečių. Būtent tai sudarė sąlygas sovietinei industrializacijai. Nors Sovietų Sąjungos žemės ūkio ir aplinkosaugos istorijos tyrimuose šiam reiškiniui skiriama nepakankamai dėmesio, pusiau privati žemės nuosavybė buvo esminis vietos žemdirbių gyvenimo elementas, užtikrino apsirūpinimą maistu, tapo svarbiu socialinės galios kaime šaltiniu ir leido žemdirbiams išlikti sovietinėje sistemoje. Šiame straipsnyje nagrinėjamas žemdirbių darbas aptarto pobūdžio ūkiuose intensyvios kolektyvizacijos ir politinių represijų laikotarpiu (1948-1953 m.), iškeliama idėja, kad taip vietos žemdirbiai surado nišą teritorinėje, socialinėje ir politinėje sovietinės valstybės struktūroje. Nagrinėjant, kaip valstietija organizavo savo darbą, laiką, darbo priemones, kaip įsivaizdavo, patyrė ir kokį ryšį išlaikė su savo žeme, analizuojamos žemdirbių pastangos prisitaikyti prie naujo savo socialinio statuso Stalino okupuotoje Baltijos valstybėje.Reikšminiai žodžiai: Individualūs valstiečiai; Kasdieninis environmentalizmas; Kolektyviniai ūkiai; Kolektyvizacija; Lietuvos žemės ūkis, pagalbinis ūkis; Paklusnumo politika; Privatus ūkininkavimas; Stalinas; Stalinizmas; Stalino politika; Žemės ūkis; Agriculture; Collective farm; Collectivization; Everyday environmentalism; Individual peasants; Lithuania, Stalin; Lithuanian farming; Politics of submission; Stalins politics; Stalins' period; Subsidiary farming.

ENSmall semi-private land parcels can be considered a peculiar irregularity in the history of collectivised agriculture of the Soviet Union. From the ideological point of view, it was a relic of the bourgeois regime inconsistent with the Soviet order and thus constantly condemned, attacked and monitored by the state. From the environmental point of view, these parcels were a very productive mechanism enabling to provide food not only to rural residents, but also to a great number of urban residents. Namely these factors preconditioned the Soviet industrialisation. Although studies of the history of the Soviet Union economy and agriculture devote little attention to the phenomenon, semi-private land ownership was the key element of local farmers’ lives. It guaranteed food provision, became an important source of social power in rural areas and enabled farmers to survive in the Soviet system. The article analyses farmers’ work on the above discussed farms in the period of intensive collectivisation and political repressions (1948–1953) and assumes this was the way local farmers found a niche in the territorial, social and political structure of the Soviet state. When analysing the way the peasantry organised its work, time, and work instruments, and its apprehension, expression and maintained links with its land, farmers’ efforts to adjust to their new status in the Baltic state occupied by Stalin were analysed.

• Politikos mokslai / Political sciences
• Etnologija / Ethnology
• Istorija / History