Wileńskie dziady Czesława Miłosza. O "Mieście bez imienia"

LTCzesławo Miłoszo poetinės vaizduotės žemėlapyje Vilnius užima ypatingą vietą, tapdamas daugelio jo eilių bei esė herojumi. XX a. septintąjį dešimtmetį, gyvendamas emigracijoje Jungtinėse Amerikos Valstijose, poetas mintimis sugrįžta prie savo šaknų: taip gimsta poema „Miestas be vardo“. Vilniaus erdvės aprašymas jam leidžia apibrėžti savo tapatybę. Tarp daugybės Vilniui suteikiamų reikšmių šiame kūrinyje dominuoja Vilniaus paveikslas, kuriame persipina XIX ir XX amžiai. Tai ir jo jaunystės miestas, turėjęs įtakos autoriaus likimui: ramaus, statiško gyvenimo gimtosiose apylinkėse galimybė ir pranašiška biografijos išskirtinumo, kurios modelį nustatė Mickevičius, nuojauta. Pagrindinis šios biografijos bruožas – nostalgijos paženklinta emigracija. Kūrinys tampa atminties forma, pagarbos ženklu jau nesantiesiems žmonėms, kurie tarsi įpareigoja poetą atminti, liudyti ir išsaugoti. Poemoje „Miestas be vardo“ apmąstoma erdvė, kurioje susitinka gyvieji ir mirusieji (viskas vyksta vienu laiku). Miłoszo kūrinys tampa troškimo išpildymo siekiamybe: suteikti vardą miestui, pažinti save, atskleisti visą numylėto ir prarasto miesto grožio pilnatvę. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Adomas Mickevičius (Adam Mickiewicz); Atmintis; Czeslawas Miloszas; Istorinė atmintis; Lenkų poezija; Nostalgija; Vilnius; XX amžiaus lenkų literatūra; Česlovas Milošas; 20th century Polish literature; Adam Mickiewicz; Adam Mickiewicz: Polish poetry; Czeslaw Milosz; Historical memory; Memory; Nostalgia; Vilnius.

ENIn the map of poetic imagination of Czesław Miłosz, Vilnius has a special place, becoming the hero of his many poems and essays. In the 1960s, living in emigration in the United States, the poet returns in thoughts to his roots: poem “City Without a Name” is born this way. The description of Vilnius space allows his to define his identity. Among many meanings granted to Vilnius in this piece, dominant is the picture of Vilnius with intertwined 19th and 20th centuries. It is also the city of his youth which affected the author’s fate: the possibility of calm, static life in home surroundings and the prophetic premonition of biography’s exceptionality whose model was determined by Mickevičius. The main feature of this biography is emigration marked with nostalgia. The work becomes a form of memory, a sign of respect for non-existent people who as if oblige the poet to remember, witness and preserve. Poem “City Without a Name” reflects on space where the living and the dead meet (everything is happening at the same time). Miłosz’s work becomes an aspiration for the fulfilment of a desire: to give a name to the city, to get to know yourself, to reveal the whole fullness of beloved and lost city’s beauty.