Mortality in Belarus, Lithuania, and Russia : divergence in recent trends and possible explanations

LTIki subyrant Sovietų Sąjungai Lietuva, Baltarusija ir Rusija pasižymėjo gana panašiomis socioekonominėmis sąlygomis. Nepaisant nežymių skirtumų mirtingumo lygio dydžio atžvilgiu, šioms valstybėms buvo būdingos panašios mirtingumo lygio tendencijos, amžiaus ir mirties priežasčių kriterijai. Po 1991 metų įvykę ekonominiai ir socialiniai pokyčiai įtakojo ir didelį nedarbo lygį, gyvenimo lygio blogėjimą ir didelius pajamų skirtumus. Tokie veiksniai gali lemti ir sveikatos apsaugos sistemos silpnėjimą, tuo pačiu, įtakoti gyventojų mirtingumą. Straipsnyje siekiama įvertinti trijų ekonominiu ir socialiniu aspektais pakankamai skirtingų valstybių mirtingumo tendencijas ir ištirti, kokie faktoriai gali lemti skirtingas mirtingumo tendencijas. Straipsnyje remiantis nacionaliniais ir tarptautinių organizacijų kaupiamais statistiniais duomenimis, yra tiriamas mirtingumo lygio kitimas, analizuojama įvairių veiksnių įtaka ir jos pokyčiai, mirties priežasčių tendencijos ir kiti demografiniai pokyčiai. Palyginus mirtingumo ir demografinių pokyčių tendencijas su kiekvienos šalies ekonominiais rodikliais, siekiama atskleisti galimas ekonominių kriterijų įtakas mirtingumo tendencijoms. Tyrimo rezultatai leidžia teigti, jog mirtingumo tendencijoms turi įtakos valstybės perėjimo prie rinkos ekonomikos greitis ir mastas; didesnę įtaką mirtingumui turi sveikatos apsaugos sistemos pakankamumas, bet ne tiesioginės valstybės išlaidos šiai sričiai.Reikšminiai žodžiai: Mirties priežastys; Mirtingumo tendencijos; Mirčių priežastys; Rinkos reformos; Socialiniai ir ekonominiai pokyčiai; Socioekonominiai pokyčiai; Causes of death; Causes of deaths; Lithuania; Market reforms; Mortality trends; Socioeconomic changes; Baltarusija (Belarus); Rusija (Russia).

ENBefore the collapse of the Soviet Union, Belarus, Lithuania, and Russia were quite comparable in terms of their socioeconomic development. Despite some differences in overall mortality levels, the three former Soviet republics were also very close to each other in terms of directions of mortality trends and age- and cause-specific mortality patterns. After 1991, all the three countries experienced substantial political and social transformations, which caused rapid growth in unemployment, falling standards of living, and growing social and income inequalities. These factors may determine the deterioration of the health care system, and at the same time influence the death rate of the population. The article seeks to evaluate mortality trends in three economically and socially different states analyse which factors may influence different mortality trends. Based on the statistical data accumulated by national and international organisations, the change in the mortality rate is analysed, and the impact of various factors and its change are discussed. Having compared tendencies in mortality and demographic changes with economic indicators of each country, the author seeks to reveal possible influence of economic criteria on mortality tendencies. The results of the research allow claiming that mortality trends are influenced on the scope and speed of the state’s transition to the market economy. The efficiency of the health care system has a considerable impact on mortality.