Occupied identities : national narratives in Baltic museums of occupations
LTDabartinė Estijos, Latvijos ir Lietuvos istorija didele dalimi yra suformuota pusės šimtmečio Sovietų valdymo, kurį kaimyninės Rusijos Federacijos pareigūnai atsisako įvardyti kaip okupaciją. Pačiose Baltijos valstybėse terminas „okupacija“ taip pat yra suvokiamas prieštaringai. Vieniems tai reiškia masines deportacijas, represijas ir cenzūrą, kitiems – industrializaciją, karinę jėgą ir pergalę didžiausiame XX amžiaus kare. Skirtinga sovietinio laikotarpio recepcija dažnai sutampa su etninėmis ribomis. Latvijoje ir Estijoje (Lietuvoje kur kas mažiau) yra didelės etninių mažumų, daugiausia atvykėlių iš skirtingų Sovietų Sąjungos regionų, populiacijos. Straipsnyje analizuojama tautinio identiteto raiška trijuose Baltijos šalių muziejuose, skirtuose įamžinti XX amžiaus okupacijas. Šiuose muziejuose pristatomi naratyvai gali atkurti dominuojančias nacionalizmo formas (Estijos atvejis), pateikti alternatyvaus diskurso modelius (Latvijos atvejis) arba dekonstruoti binarį aukos/budelio modelį (Lietuvos atvejis). Estijos muziejus laikosi nuostatos „leisti objektams kalbėti patiems“, kad istorija būtų perteikta maksimaliai objektyviai. Latvijos pavyzdys rodo, kad pripažindamas nacionalinio naratyvo subjektyvumą ir į Latvijos visuomenę prasiskverbusią atminties krizę Latvijos muziejus saugo latvių kultūrą ir praeities tragedijų atminimą. Grūto parko Lietuvoje veiklos principai nėra aiškūs: ar jis remiasi tautinio identiteto ir atminties sampratomis, ar tiesiog „disneilendizuoja“ tautos tragediją, palikdamas lankytojams tuštumą.Reikšminiai žodžiai: Atminties vietos; Baltijos respublikos; Muziejai; Sovietų okupacija; Tautiniai naratyvai; Tautinė tapatybė; Įamžinimo vietos; Baltic republics; Museum studies; Museums; National identity; National narratives; Sites of memory; Soviet occupation.
ENThis paper analyzes representations of national identity in three museums dedicated to commemorating twentieth-century occupations in the Baltic States. Narratives presented in those museums can reproduce dominant forms of nationalism (the Estonian case), provide alternative models of discourse while paying respect to established identities (the Latvian case) or deconstruct the victim/oppressor binary altogether while contributing to other aspects of nationalist discourse at the same time (the Lithuanian case). [text from author]
