Baltic tigers : the limits of unfettered liberalization

LTPirmoji XXI a. ekonomikos ir finansų krizė ne tik sukėlė stipriausią per paskutinius dešimtmečius globalios ekonomikos šoką, bet taip pat grasinasi pakeisti antrosios globalizacijos bangos ir bendros finansinės sanklodos pamatines charakteristikas. Trys Baltijos šalys – Estija, Latvija ir Lietuva – priklauso tai Europos valstybių grupei, kurios aktyviausiai siekė tapti euro zonos narėmis ir todėl susiejo savo nacionalinę valiutą su euru. Palyginti su kitomis Vidurio ir Rytų Europos valstybėmis, kurios 2004 m. tapo ES narėmis, Estijos, Latvijos ir Lietuvos ekonomikos įspūdingai augo. Vidurio ir Rytų Europos ekonomikoms ekonominė integracija suteikė stiprų impulsą ekonomikai, kurį labiausiai pajuto mažesnės valstybės, įskaitant Baltijos trejetą. Narystės ES skatinami teigiamo ekonominio augimo lūkesčiai bei atsiveriančios plačios rinkos eilę metų lėmė investicijų bei vartojimo augimą. Išorinis atvirumas bei vidaus rinkos liberalizacija buvo traktuojami kaip svarbiausi veiksniai, užtikrinę ekonominį „Baltijos tigrų“ spurtą. Nors trijų Baltijos valstybių ekonomikos modeliai skiriasi, jų ekonominė plėtra yra pagrįsta panašiu ekonomikos augimo mechanizmu, grindžiamu atviromis kapitalo rinkomis. Šiame straipsnyje keliama ir pagrindžiama prielaida, kad toks modelis dėl endogeninių priežasčių nebuvo tvarus ir atskleidė savo trūkumus dar prieš ištinkant ekonominei krizei. Baltijos valstybių ekonomikos – tai kraštutinės nežabotos ekonomikos liberalizacijos, kuri išplito daugelyje sektorių bei maitino įsiskolinimų „burbulus“ ekonominės krizės išvakarėse, pavyzdys.Reikšminiai žodžiai: BVP; Baltijos tigrai; Demokratija; Ekonomika; Liberalizacija; Pabaltijo šalys; Baltic states; Baltic tigers; Democracy; Economy; GDP; Liberalization.

ENThe first economic and financial crisis of the 21st century has not only caused the greatest shock of the global economy over the last decades, but is also threatening to alter fundamental characteristics of the second globalisation wave and the common financial structure. Three Baltic States – Estonia, Latvia and Lithuania – belong to the group of European states, which actively sought Euro area membership, and, therefore, linked their national currency to Euro. Compared to other states of the Central and Eastern Europe, which joined the EU in 2004, economies of Estonia, Latvia and Lithuania demonstrated impressive growth. The economic integration pushed forward economies of the Central and Eastern Europe, especially smaller states, including the three Baltic States. Positive economic growth expectations encouraged by the EU membership and opening wide markets determined the growth of investments and economic development for a number of years. The external openness and the liberalisation of the internal market were interpreted as the key factors ensuring the economical burst of the “Baltic tigers”. Although economic models of the three Baltic States are different, their economic development rests on a similar mechanism of economic growth based on open capital markets. This article offers ant justifies the assumption that such a model was not sustainable because of endogenous reasons and revealed its drawbacks before the economic crisis. The economies of the Baltic States are an example of an ultimate unrestrained economic liberalisation, which spread in many sectors and cultivated credit “bubbles” on the eve of the economic crisis.

• Politikos mokslai / Political sciences
• Ekonomika / Economics