The Baltics as colonial playground : Germany in the East, 1914–1918

LTPrieš šimtą metų Baltijos šalių regionas priklausė rusų hegemonijos zonai, o daugiau kaip keturis dešimtmečius Sovietų Sąjunga tarė pirmą ir paskutinį žodį socialistinėse Lietuvos, Latvijos ir Estijos respublikose. Vis dėlto šiandien Baltijos šalys iškilo kaip vienas naujausių Europos Sąjungos regionų. Todėl šio regiono skirtingos imperinės praeities suvoktis tampa vis labiau svarbi. Didžiausios Vakarų jėgos – Vokietijos – istorijos sąsajos su Baltijos šalimis apimą ilgą ir permainingą laikotarpį. Pirmojoje XX amžiaus pusėje dvi iš šių istorinių patirčių buvo kolonijinės. Didžioji tyrinėtojų dėmesio dalis atiteko 1941–1944 metų periodui. Tačiau siekiant suprasti modernaus Vokietijos požiūrio į Baltijos šalis kaip į kolonijinę „europietiškos“ metropolijos pakraščio erdvę ištakas, privalu analizuoti Pirmojo pasaulinio karo patirtį. Būtent per pirmąją okupaciją Rytų Europa buvo pilnai įtraukta į vadinamo „naujojo imperializmo“ žaidimo aikštelę. Tuomet užgimė ir praktikoje pradėtas taikyti „vidinio kolonizavimo“, arba apgyvendinamosios kolonizacijos, nukopijuotos tiesiai nuo Šiaurės Amerikos prerijų, konceptas. Straipsnyje pirmiausia bus nubrėžiamas šio koncepto kelias per Atlantą į Rytų ir Centrinę Europą XIX amžiuje. Tuomet, pasiremiant Vokietijos agrarinio ekonomisto Max`o Sering`o idėjomis, analizuojamos radikalios permainos vokiečių apgyvendinimo Rytuose galimybių sampratoje per Pirmąjį pasaulinį karą, o pasitelkus geografo Fritz`o Kurschmann`o idėjas bus išdėstytos Rytų kolonizavimo iliuzijos.Reikšminiai žodžiai: Kolonizavimas; Pirmasis pasaulinis karas, 1914-1918 (Didysis karas; World War I); Vokietijos ekspansija; Vokiečių kolonializmas, Baltijos šalys, vidinė kolonizacija; Baltics; Colonialism; German colonialism; Germany expansion; Internal colonization; The First World War.

ENA century ago, the region of the Baltic States belonged to the Russian hegemony area, and for more than four decades the Soviet Union had the key power in socialistic republics of Lithuania, Latvia and Estonia. However, the Baltic States of today have emerged as one of the newest regions of the European Union. That is why the perception of the versatile imperial past is gaining more significance. The historical links of the major Western power, i.e. Germany, with the Baltic States cover a very long and variable period. In the first half of the 20th century, two of these historical experiences were colonial. Researchers were primarily focused on the period of 1941–1944. However, seeking to understand the roots of the Germany’s current attitude towards the Baltic States as the colonial periphery area of the European metropolis, it is necessary to analyse the experience of World War I. It was during the first occupation that Eastern Europe was fully involved into the playground of the so-called “new-imperialism”. This was the first time the concept of “internal colonisation” or self-colonisation, which was copied from peripheries of North America, emerged and was first applied in practice. The article is primarily concerned with the path of this concept across the Atlantic Ocean into Eastern and Central Europe in the 19th century. Then, based on ideas expressed by the German agrarian economist Max Sering, radical changes in the concept of German self-colonisation in the East during World War I are analysed, and illusions of colonisation of the East are presented based on ideas of the geographer Fritz Kurschmann.

• Sociologija / Sociology
• Istorija / History