Kosto Korsako literatūros kritika: sukaustytos vaizduotės potencialas

LTStraipsnis apie Kosto Korsako literatūros kritiką tarpukario Lietuvoje parašytas norint iš naujo perskaityti jo tekstus kaip aktualius savo siūloma kritiko pozicija ir įdomiai įsitraukiančius į šiuolaikinės literatūros teorijos kontekstus. Drauge siekiama iš naujo apsvarstyti jo, kaip sovietmečiu susikompromitavusio kritiko, įvaizdį, kuris šiandien lemia nuvertinantį santykį su visu Korsako kūrybiniu palikimu. Straipsnyje aptariama ir Korsako-kritiko laikysena, suderinanti estetinius, ideologinius principus bei atvirumą kitoms programoms, ir literatūros bei visuomenės santykių analizė, metaforos, pasiūlytos tiems santykiams įvardyti. Iš straipsnyje aptariamų pavyzdžių galima išskirti dvi tarpusavyje susijusias literatūros sampratų grupes Korsako kritikoje. Pirmoje literatūra suvokiama kaip organiška visuomenės kraujotakos sistemos dalis, kaip gyvas organizmas, audinys, kuriame cirkuliuoja socialinė energija, pulsuoja literatūros gyvybė, vyksta socialinės energijos apykaita tarp skaitytojų, rašytojų, kritikų. Kitas išskirtas literatūros vaizdinys – literatūra kaip simbolinių kovų arena, kurioje atpažįstamos rašytojų taktikos ir strategijos. Originali Korsako literatūros raidą nusakanti pulsavimo metafora peržengia marksistinį pažangos principą ir sujungia literatūros kaip socialinio audinio ir bendros kraujotakos sistemos vaizdinį su literatūros kaip kovos samprata. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Kostas Korsakas; Literatūros kritika; Marksizmas; Sociokritika; Kostas Korsakas; Literary criticism; Marxism; Social criticism; Sociokritika, Marxism.

ENThe aim of this article on Kostas Korsakas’ literary criticism of the period between the two World Wars was to take a fresh look at his texts as topical in his proposed stand as a critic, and those that become involved, in an interesting way, in the contexts of modern literary theory. At the same time an attempt has been made to reconsider the image of Korsakas as a critic which, due to the fact that he compromised himself during Soviet times, determines a deprecating relation to his entire creative legacy today. The article discusses the attitudes of Korsakas as a critic: they combine aesthetical and ideological principles and openness to different creative programmes, the analysis of the relations of literature and society, as well as the metaphors proposed to name these relations. The author distinguishes two interrelated groups of literary concepts in Korsakas’ criticism. First of all, literature is perceived as an organic element of society’s circulation system, as a living organism, as a fabric with circulating social energy, pulsating literary life, and an exchange of social energy between readers, writers and critics. Secondly, Korsakas’ saw literature as an arena of symbolic struggle, in which writers’ tactical and strategic moves are recognised. The metaphor of pulsation, which defines the development of literature, is original: it goes beyond the Marxist principle of progress and connects the image of literature as a social fabric and a common circulation system with the notion of literature as a struggle. [From the publication]