Legislative discretionary powers of the executive institutions in the field of regulation of higher education in Lithuania

LTStraipsnyje analizuojama Lietuvos aukštojo mokslo teisinio reguliavimo sistema, siekiant nustatyti įstatyme numatytas vykdomosios valdžios institucijų legislatyvinės diskrecijos teisės aukštojo mokslo srityje įgyvendinimo ribas. Straipsnį sudaro dvi dalys. Pirmojoje aptariamos vykdomosios valdžios institucijų diskrecinės galios teisėkūros srityje. Legislatyvinės diskrecijos teisė suprantama kaip teisė nustatyti teisinį reguliavimą subjekto, kuriam suteikta diskrecijos teisė, nuožiūra. Pastebima, kad legislatyvinės diskrecijos teisę aukštojo mokslo srityje turi ne tik Parlamentas, bet ir Vyriausybė, Švietimo ir mokslo ministerija, kitos ministerijos, Lietuvos mokslo taryba, Valstybinis studijų fondas, Studijų kokybės vertinimo centras, akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius, taip pat kitos Vyriausybės bei Švietimo ir mokslo ministro įgaliotos institucijos. Įstatymų leidėjas neapibrėžia baigtinio teisėkūros funkciją šioje srityje vykdančių subjektų sąrašo. Taip pat įstatymų leidėjas nenumato baigtinio teisės aktų, kurių pagrindu vykdomosios institucijos įgyja diskrecijos teisę aukštojo mokslo teisinio reguliavimo srityje, sąrašo. Vykdomosioms institucijoms nėra suteikiama diskrecijos teisė nustatyti aukštojo mokslo misiją bei mokslo ir studijų principus. Valstybės mokslo ir studijų politiką, kurią pagal teisės aktuose nustatytą kompetenciją turi įgyvendinti viešojo administravimo institucijos, formuoja Seimas. Antroje dalyje analizuojama teisėkūros galių suteikimo sistema Lietuvos aukštojo mokslo reguliavimo srityje. Nurodoma, jog daugeliui klausimų sureguliuoti legislatyvinės diskrecijos teisė įstatymo leidėjo suteikiama Švietimo ir mokslo ministerijai, Studijų kokybės vertinimo centrui, Valstybiniam studijų fondui, Lietuvos mokslo tarybai ir kt.Diskrecinių galių perdavimas aukštojo mokslo teisinio reguliavimo srityje pasižymi legislatyvinių diskrecijos galių suteikimu, nenustatant jokių šių galių ribų, pažymint, jog vieno ar kito klausimo sureguliavimas pavedamas Vyriausybei, Ministerijai ar kitai vykdomajai institucijai. Tokiais atvejais labai sudėtinga vertinti, ar įstatymų įgyvendinamųjų aktų reglamentavimas atitinka įstatymo leidėjo intenciją. Permanentiniai aukštojo mokslo ir studijų administracinio teisinio reguliavimo pokyčiai, nulemti gausaus įstatymų įgyvendinamuosius teisės aktus šioje srityje leidžiančių subjektų rato, taip pat ir pernelyg smulkmeniškas teisinis reguliavimas, savo ruožtu reikalaujantis dažnų teisės aktų pakeitimų, kelia abejonių dėl galimybės įgyvendinti pagrindinius, tokius kaip kūrybos ir mokslinių tyrimų laisvės ar akademinės laisvės ir autonomijos, mokslo ir studijų principus. Pastebėta tendencija, kai vykdomoji institucija savavališkai nusprendžia priimti tam tikrą įstatymo įgyvendinamąjį aktą, kurio priėmimas nebuvo nurodytas įstatyme ir nebuvo numatyta, jog būtent minėtoji institucija turi teisę tokį aktą priimti, turėtų būti vertintina kaip iškraipanti teisės sistemą, o tokie įstatymų įgyvendinamieji teisės aktai turėtų būti vertintini kaip priimti peržengiant viešojo administravimo institucijos diskrecinių galių ribas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Aukštasis mokslas ir studijos; Diskrecinės galios; Teisinis reguliavimas; Teisėkūra; Vykdomosios institucijos; Vykdomosios institucijos, teisėkūra; Discretionary power; Discretionary powers; Executive authorities; Executive authorities,; Higher education; Legal regulation; Legislation.

ENThe article analyzes the system of legal regulation of the higher education in Lithuania with the purpose to determine the boundaries of exercising the discretionary powers of the executive institutions in the field of higher education. The article is made of two parts. Discretionary powers of the executive institutions in legislative field are discussed in the first part. The power of legislative discretion is described as a right to set the legal regulation by way of a subject who is granted such discretionary power. Problems may arise in cases when the law granting such discretionary powers is too abstract or declarative. The main criteria in determining the boundaries of exercise of discretionary powers are the provisions of Constitution and laws, and constitutional law principles. The system of delegation of legislative powers in the field of regulation of the higher education in Lithuania is analyzed in the second part of the article. The permanent changes in administrative legal regulation of higher education and studies determined by a vast amount of subjects issuing post-legislative legal acts in this field, as well as rather tedious legal regulation which, in turn, calls for frequent changes in legal acts, raises doubts regarding a possibility to implement main principles of the studies, such as freedom of creation and scientific research or academic freedom and autonomy. [text from author]