LTStraipsnyje pateikiamas NVO veiklų, susijusių su neįgaliųjų psichosocialinių poreikių tenkinimu, kryptingumas, įvertinant NVO veikloje dalyvaujančių (vadovų ir narių) bei asmenų, atsakingų už socialinės politikos formavimą ir organizavimą, kooperavimosi lygmenį. Taikant kokybinio tyrimo metodus (interviu ir turinio analizę), atskleistas neįgaliųjų NVO veiklos turinys, kooperavimosi galimybės ir psichosocialinių poreikių tenkinimo kryptingumas socialinio dalyvavimo apraiškų, kooperacijos siekių ir edukacinių principų taikymo NVO veiklose aspektais. Nustatyta, kad NVO veiklos pasižymi kai kuriais inovatyviais edukacinių principų taikymo ypatumais. Pačios NVO neapsiriboja tik tikslinės grupės narių mokymu ir užimtumu, bet ir prisideda prie neįgaliųjų ir kitų socialinėje atskirtyje esančių asmenų destigmatizacijos visuomenėje procesų. NVO vadovai ir asmenys, atsakingi už šalies socialinės politikos formavimą ir organizavimą, labiau akcentavo projektinių veiklų, siekiant ieškoti finansinių išteklių ir bendradarbiauti su kitomis NVO, aktualumą. Reikia konstatuoti, jog NVO vadovai bei politiką formuojantys asmenys per menkai akcentuoja mokymosi visą gyvenimą svarbą, nepakankamai remiasi asmenų patirtimi. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: NVO veikla; Psichosocialiniai poreikiai; Socialinis dalyvavimas; NGOs' activites; Nongovermental organizations activity; Psychosocial needs; Social participation.
ENThe article analyses NGO activities related to meeting the psychosocial needs of persons with disabilities, evaluating the level of cooperation of those participating in the NGO work (leaders and members) as well as those responsible for the formation and organisation of the social policy. Using methods of qualitative research (interview and content analysis), the content of NGOs related to activities of persons with disabilities has been revealed, as well as the cooperation opportunities and purposefulness of meeting the psychosocial needs in the aspects of social participation manifestation, cooperation aims and application of educational principles have been disclosed. It has been ascertained that NGO activities have some innovative peculiarities of the application of educational principles. NGOs do not limit themselves by teaching and occupational activities; they also contribute to the de-stigmatisation processes of persons with disabilities and other socially segregated people in the society. NGOs’ leaders and persons responsible for formation and organisation of the social policy in the country emphasised the urgency of project activities, seeking to look for financial resources and to cooperate with other NGOs. NGOs’ leaders and people who form policies under-emphasise the importance of lifelong learning, insufficiently use other people’s experience. [From the publication]