Juozo Baltušio laiškai: ar tolima taps artima? : recenzija

LTStraipsnis yra leidinio „Juozas Baltušis iš arti: Laiškai ir kt.“ (sudarė Rita Baltušytė, Vilnius: Kultūros barai, 2010) recenzija. Literatūros tyrėjams įvairiapusės kūrybinės asmenybės laiškai – savotiškas būdas geriau suvokti ankstesnės epochos autentiką, pateikti naują vertinimo koncepciją. Tokią galimybę ir suteikia recenzuojama knyga. Be Petro Bražėno „Pratarmės“, Ritos Baltušytės „Dukters laiško“, Birutės Nenėnienės dokumentinės apybraižos „Šaukštas deguto“, paties rašytojo paskutinio interviu ir knygos sudarytojos „Epilogo“, joje publikuojami Juozo Baltušio laiškai dukterims Ritai ir Violetai, vaikaitei Akvilei, žmonoms Vandai Petrauskaitei ir Monikai Mironaitei, seseriai Marytei, mamai, grupelei su šeimos nariais nesusijusių asmenų: Aušrai Sluckaitei, Kostui Korsakui, Lionginui Šepečiui, Silvestrui Gaižiūnui, Eduardui Cinzui. Adresato rūpesčiai ir gyvenimo įvykiai skleidžiasi ir veriasi laiškuose, rašytuose iš Vilniaus, Maskvos, Palangos, Druskininkų, Anykščių, Starajos Ruzos, Maleevkos. Nuo 1940 metų pavasarį rašyto laiško iki paskutinio, parašyto 1990 metų gruodžio 12 dieną – nemenkas laiko trapas, per kurį Baltušį knygos sudarytoja pristato įvairiais rakursais. Leidiniui stinga redakcinių pastabų skyrelio, iš kurio aiškėtų, kokiais kriterijais vadovaudamiesi rengėjai atrinko laiškus, taip pat norėtųsi, kad rengėjai būtų bent kiek atskleidę laiškų „išorinį vizualumą“: ar laiškai braukyti, taisyti, ar buvo neįskaitomų vietų, taip pat lieka neaišku, kodėl kai kuriuose laiškuose pateikiamos kupiūros.Reikšminiai žodžiai: Juozas Baltušis; Juozas Blatušis, laiškai; Laiškai; Literatūra; Sovietinė ideologija; Šeima; Family; Juozas Baltušis; Juozas Baltušis. letters; Letter; Lithuanian literature; Soviet ideology.

ENThe article is a review of the publication “Juozas Baltušis iš arti: Laiškai ir kt.” [Focus on Juozas Baltušis: Letters etc] (compiled by Rita Baltušytė, Vilnius: Kultūros barai, 2010). For researchers of literature, letters of a versatile creative personality are a peculiar way to gain a better understanding of the authenticity of a previous epoch and to present a new conception of evaluation. Such an opportunity is provided by the book reviewed. In addition to “Pratarmė” [Preface] by Petras Bražėnas, documentary essay “Šaukštas deguto” [The Worm in the Apple] by Birutė Nenėnienė, the last interview of the writer himself and “Epilogas” [Epilogue] by the book compiler, the book contains Juozas Baltušis’ letters to his daughters, Rita and Violeta, granddaughter Akvilė, wives, Vanda Petrauskaitė and Monika Mironaitė, sister Marytė, mother and a group of persons unrelated to family members: Aušra Sluckaitė, Kostas Korsakas, Lionginas Šepetys, Silvestras Gaižiūnas and Eduardas Cinzas. The writer’s concerns and life events are revealed in letters written from Vilnius, Moscow, Palanga, Druskininkai, Anykščiai, Staraya Ruza and Maleevka. A long period of time separates the letter written in spring 1940 from the last letter of 12 December 1990. The book compiler presents Baltušis during this period from different perspectives. The publication lacks a section of editorial comments explaining what criteria were used by drafters to select letters. Drafters also could have revealed at least some “external visuality” of letters: whether letters contained words crossed out, were corrected or had illegible places. It also remains unclear why some letters contain omissions of parts of text.