LTLietuvos, buvusios 1903 metais Rusijos imperijos dalimi, regione nebuvo fiksuoti antižydiškos prievartos protrūkiai, būdingi pirmajai (1881–1882 metų) ir antrajai (1903–1906 metų) pogromų bangoms, palietusioms daugiausia dabartinės Ukrainos teritoriją. Vis dėlto 1900 metais įvyko keletas rimtų antižydiškų maištų tuometinės Kauno gubernijos šiaurinėje dalyje. Vienas iš šių bruzdėjimų centrų tapo iki tol rami ir ekonomiškai gana stipri Linkuvos apskritis. Kaip gyventojų socialinio nepasitenkinimo ir antisemitinės agitacijos rezultatas traktuotinas ypatingu, iki tol neregėtu žiaurumu pasižymėjęs 1903 metais po Velykų įvykęs antižydiškas maištas Kišiniove, Rusijos Besarabijos gubernijos sostinėje. Po pogromo, pareikalavusio daugybės aukų ir sužeistųjų, prasidėjo masinės žydų emigracijos banga. Kišiniovo maištai tapo blogai pagarsėjusia iki tol negirdėto žiaurumo pogromų bangos, nuslūgusios tiktai po 1905–1906 metų Rusijos revoliucijos, pradžia. Pateikiamas straipsnis analizuoja antižydiškus incidentus, atsižvelgdamas į kultūrines sąsajas tarp Kišiniovo ir Lietuvos, pasitelkdamas „histoire croisée“ sampratą, kad išryškėtų skirtingų etninių, socialinių ir politinių grupių veiksmų motyvai. Būtent siekiant apibūdinti antižydiškos prievartos Rusijos imperijoje kontekstą straipsnyje lyginami bruzdėjimai ramioje žemdirbiškoje Lietuvos šiaurėje ir industriniame Besarabijos mieste Kišiniove.Reikšminiai žodžiai: Antisemitizmas; Gandai; Kišiniovas; Linkuva; Pogromai; Spauda; Žiniasklaida; Anti-Semitism; Kišinev; Linkuva; Mass-media; Pogroms; Rumors.
ENOver Easter 1903, a large-scale anti-Jewish riot in Kišinev, capital of the Russian governorate of Bessarabia, left dozens of Jews dead and hundreds injured, thus leading to a massive wave of emigration. A product of social discontent and anti Semitic agitation, the riots of Kišinev became notoriously famous as the onset of a wave of pogroms of hitherto unprecedented brutality, which only subsided after the end of the Russian Revolution of 1905/06. This article analyzes the incidents by emphasizing cultural transfers between Kišinyov and Lithuania, using the histoire croisée approach in order to provide for the different ethnic, social and political backgrounds and motivations of the actors. It also compares the disturbances in the rural north of Lithuania and in the Bessarabian industrial city of Kišinev in order to contextualize anti-Jewish violence in Lithuania on the larger scale of the Russian pogroms. When Lithuanian Jews were sometimes threatened to be killed "as in Kišinyov" and at other times to be treated "as in Linkuva", the significance of analyzing cultural transfer while keeping the regional context in mind becomes apparent. [text from author]