The status and the future of Baltic states and Romania in the strategy of Western allies in the early years of the Second World War : a comparative view

LTLietuvos bei Rumunijos, kaip ir viso Vidurio ir Rytų Europos regiono, ateitį nulėmė Antrojo pasaulinio karo metai. Bendros regiono tragiškos ir skausmingos istorijos ištakos – Molotovo–Ribentropo paktas, slaptas Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos suokalbis, padalijęs Vidurio ir Rytų Europą tarp dviejų totalitarinių režimų. 1940 m. birželį Sovietų Sąjunga okupavo ir aneksavo tris Baltijos valstybes bei dalį Rumunijos teritorijos. Pagrindinis šio straipsnio tikslas – atskleisti, išanalizuoti ir palyginti Jungtinių Valstijų ir Didžiosios Britanijos požiūrį į Baltijos valstybių bei dalies Rumunijos žemių aneksiją, į šių kraštų ateities perspektyvas pokario laikotarpiu. Pradiniame Antrojo pasaulinio karo etape (1940–1942 m.) aktyvių diskusijų dėl pokario tarptautinės arenos sanklodos nebuvo. Todėl Vakarų valstybių požiūrių analizė gali padėti atsakyti į kelis svarbius klausimus: ką Vakarų valstybės galėjo padaryti Vidurio ir Rytų Europos regiono labui? Kas galėjo būti padaryta, o ko išvengta? 1943 m. Vakaruose nusistovėjo vieningas požiūris, iš esmės nekvestionavęs vakarinių Sovietų Sąjungos sienų. Tai lėmė faktą, kad Maskva nežadėjo atsisakyti savo interesų Baltijos valstybėse, Rytų Lenkijoje, Šiaurės Bukovinoje ir Besarabijoje, o Vakarai dėl šių teritorijų kovoti taip pat neketino. Atsižvelgiant į tai, kad 1943 m. Teherano konferencijoje Vakarų valstybės sutiko atiduoti Baltijos valstybes Sovietų Sąjungos interesų zonai, 1945 m. Jaltos konferencijoje Jungtinės Valstijos ir Didžioji Britanija iliuzijų dėl Vidurio ir Rytų Europos ateities nebeturėjo.Reikšminiai žodžiai: Antrasis pasaulinis karas, 1939-1945 (World War II); Baltijos valstybės; Baltijos šalys (Baltic states); Centrinės ir rytų Europos valstybės; Jaltos konferencija; Rumunija; Sovietų Sąjunga (SSRS; Soviet Union; USSR); Teherano konferencija; Vakarų valstybės, Sovietų sąjunga, Vokietija; Baltic States; Central and eastern European states; Germany; Romania; Soviet Union; Teheran conference; The Second wald war; Western states; World War II; Yalta conference.

ENThe fate of Lithuania and Romania as well as future of the whole Central and Eastern European region was determined in the years of the Second World War. The common origin of their tragic and painful history was the Molotov-Ribbentrop Pact – the secret deal between the Soviet Union and Nazi Germany, which divided Central and Eastern Europe between two totalitarian regimes. In June 1940, the three Baltic States and a part of Romania were directly occupied and annexed by the Soviet Union. The main objective of this paper is to identify, analyse and compare the attitudes of the United States and Great Britain with respect to the annexation of the Baltic States and the Romania territory and discussed the post-war future reserved to them. During the early years of the Second Word War (1940-1942) few interesting international discussions about possible post-war arrangement plans existed. The analysis of the Western attitude would enable us to give answers to certain questions: What could have been done by the Western states for the benefit of Central and Eastern European region; what have they, in fact, done and what did they avoid doing? The year 1943 witnessed the consolidation of the Western attitude with regard to Soviet Union’s western borders. It resulted in the fundamental fact that Moscow did not intend to retract its interests in the Baltic States, Eastern Poland, North Bucovina and Bessarabia while the West did not intend to fight for these territories. Considering the fact that at the Teheran conference (1943) the Western states agreed upon turning the Baltic states into a Soviet interest sphere, the United States and Britain entered the Yalta conference (1945) with no illusions as to the fate of Central and Eastern Europe in general.

• Politikos mokslai / Political sciences
• Istorija / History